Gotikinis koklis su muzikanto figūra

Aktualu iki 2013-03-31

XV a. pab.
Koklio plokštės aukštis 138 mm
Koklio plokštės storis 13 mm
Ožalas E., Montvilaitė-Zaveckienė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vidinio kiemo archeologinių tyrimų 2006–2007 m. ataskaita, radinio inv. Nr. K 669.
Ožalas E., Montvilaitė-Zaveckienė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio ir vakarinio korpusų archeologinių tyrimų 2007–2009 m. ataskaita, radinio inv. Nr. K 248.
Konservavo Deimantė Baubaitė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Atliekant Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų tyrimus rasta XV a. trečiajame ketvirtyje pastatytų gotikinių krosnių plokštinių koklių kolekcija. Remiantis šiuo koklių rinkiniu buvo atkurta ir Valdovų rūmuose stovinti gotikinė krosnis. Archeologai aptiko ir XV a. pabaigos gotikinių plokštinių koklių, nepriklausančių minėtai krosnių kolekcijai.

Vieno iš tokių koklių fragmentų rasta 2007 metais. Į šiaurę nuo mažojo aptvaro šiaurinės sienos, skirtinguose tyrimų plotuose, aptikti du koklių plokščių fragmentai. Jie rasti vienas nuo kito nutolę beveik 25 m atstumu, tačiau šie fragmentai susijungė į vieną plokštę. Tai plokštinio koklio dešinioji pusė. Siužetinio tipo koklyje vaizduojama scena iš rūmų gyvenimo. Jis – ne vienintelis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje archeologų aptiktas šio siužeto koklis. Šiame koklyje matome muzikantą, grojantį fleita arba dūdele-šalamaja. Muzikantas apsirengęs Gotikos laikotarpiui būdingu drabužiu su ilgomis, smailėjančiomis rankovėmis. Jų šonai prakirpti, kad būtų galima iškišti rankas. Muzikanto galva pridengta kepure, prie diržo prisegtas kapšelis-piniginė.

Koklis pagamintas iš raudonojo molio, dengtas žalia glazūra.

Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Ožalas E., Zaveckienė E. „XV a. gotikiniai plokštiniai kokliai ir jų radimvietės Vilniaus Žemutinėje pilyje / 15th-century Gothic Stove Tiles and where they have been discovered in the Vilnius Lower Castle“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 2: MMXII, comparavit G. Striška, Vilnae, MMXII, p. 328–347.
Rackevičius G. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas, Vilnius, 2012.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Stiklinių apyrankių fragmentai

20250519

Stiklo masę išgauti išmokta II tūkstantmetyje prieš Kristų Egipte ir Artimuosiuose Rytuose. Stikliniams dirbiniams pagaminti reikėjo trijų pagrindinių komponentų – smėlio (silicio dioksido SiO₂), sodos (natrio karbonato Na₂CO₂) ir potašo (kalio karbonato K₂CO₃). Spalvą stiklui suteikdavo įvairių metalų (pavyzdžiui, švino, alavo ir kt.) oksidai. Iš stiklo masės gaminti ne tik indai, bet ir papuošalai. Labiausiai paplitę buvo įvairių spalvų, vienspalviai arba daugiaspalviai, stiklo karoliukai. Taip pat stiklinės apyrankės.
Tyrinėtojai pastebi, kad stiklinės apyrankės buvo paplitusios didelėje Europos dalyje ir būdingos tiek krikščioniškos, tiek pagoniškos, tiek ir musulmoniškos (pavyzdžiui, Pirėnų pusiasalyje) kultūros regionams. Šių dirbinių įvairovė buvo gana didelė. Apyrankių lankeliai – apvalaus, ovalaus, kvadratinio, pusapvalio skersinio pjūvio formos, lygūs, neornamentuoti, tordiruoti arba puošti spalvoto stiklo įvijomis.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2013-03-25 Atnaujinta: 2013-03-28 10:40
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika