XVI a. vid.
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1994 m. archeologiniai tyrimai, radinio (lėkštės) inv. Nr. 976.
Striškienė Ė., Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Kunigaikščių rūmų rytinio korpuso tyrimai 2004–2005 m., radinio (ąsočio) inv. Nr. 7817.
Gaivūs Renesanso vėjai įnešė naujovių ir keramikos srityje. Atsinaujino technologijos, kartu atsirado ir dirbinių įvairovė. XVI a. pradedamos gaminti įvairių dydžių vienaąsės puodynės, dubenys, lėkštės, gertuvės, buteliai, bokalai, trikojės keptuvės ir troškintuvės bei kiti indai.
XVI a. lėkščių ir ąsočių puošyboje įsitvirtino poglazūrinis piešinys. Stipriai stilizuoti augalai būdavo angobu piešiami ąsočių petelių srityje, o lėkštėse ornamentas išdėstomas tiek dugne, tiek jų atkraščiuose. Dažniausiai derinta natūrali molio spalva, tamsus fonas, baltas piešinys ir kelios glazūros – bespalvė ir žalia. Indo paviršius būdavo padengiamas tamsiu angobu. Virš jo piešimo įrankiu angobu piešti pagrindinio ornamento kontūrai. Tose vietose, kur reikėdavo ryškaus balto ornamento, būdavo dengiamas storesnis jo sluoksnis. Ornamento vidus pripildomas skysto kitos spalvos angobo.
Keramikos amato meistrai angobavimą laiko viena sudėtingiausių procedūrų, kuriai atlikti reikia specialių įgūdžių. Sprendžiant iš tokio tipo dirbinių gausos ir jų ornamentavimo būdo, Vilniuje dirbę to meto meistrai buvo profesionaliai įvaldę dekoravimą angobu. Lieka tik vienas neatsakytas klausimas – ar tai buvo keliaujantys Vokietijos miestų puodžiai, tokią produkciją išplatinę net iki Suomijos, ar ir vietiniai Lietuvos meistrai sugebėjo perimti ir, pridėję lietuviško „prieskonio“, patys puošti angobu.
Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje, surinkta nemaža kolekcija tokio tipo indų šukių. Susisteminus turimą medžiagą, galima teigti, kad augaliniais ornamentais būdavo angobuojami ąsočiai, lėkštės ir geriamieji puodeliai.
Medžiagą parengė Sigita Venckūnienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sudarytojas V. Urbanavičius, Vilnius, 2010.
Stellaccio A. Lithuanian Folk Pottery. Inside and Out, Vilnius, 2011.
Strazdas D. Vilniaus gotikos ir renesanso keramika, Vilnius, 2011.
Vaitkevičius G. „Puodininkystės profesionalizacija XIV–XVII a. Vilniuje“, in: Miestų praeitis, redaktorius ir sudarytojas G. Vaitkevičius, Vilnius, 2004.
