XV a. pab.–XVI a. pr.
Blaževičius P., Bugys P., Kaminskaitė I. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2006–2008 m. ataskaita, radinio inv. Nr. Ka-35.
2006 m. atliekant archeologinius tyrimus į šiaurę nuo rytinio Valdovų rūmų korpuso, buvo rasta pirmoji ir kol kas vienintelė Vilniaus pilių komplekse rasta iš kaulo ištekinta 18 mm aukščio šachmatų bokšto figūrėlė. Jos pagrindas yra žemo cilindro, kurio šonai išpuošti horizontaliais grioveliais, formos – 17 mm skersmens ir 3 mm aukščio. Iš pagrindo centro kyla ašis su dviem (išlikusi tik viena) sparno arba burės pavidalo šoninėmis ataugomis.
Aptariant šios šachmatų figūrėlės formą, reikėtų apžvelgti ir istorinę šachmatų bokšto figūros raidą. Keičiama ir transformuojama šachmatų figūros simbolika išsivystė iš originaliai dvikinkį kovos vežimą vaizduojančios indiškos figūros ratche. Kai šachmatais susidomėjo arabai, nenaudoję kariuomenėje kovos vežimų, figūra virto ruchu – milžinišku plėšriu paukščiu iš stebuklinių pasakų. Kaip įprasta arabams, paukštis buvo vaizduojamas simboliškai ir savo forma priminė stačiakampį su dviem iškilimais viršutinėje dalyje. Šachmatams Vakarų Europoje tampant panašiems į naujosios abstrakcijos formas, arabiška figūra įgavo abstraktų dviejų susiglaudusių žirgų, žiūrinčių į priešingas puses, pavidalą. Ataugos figūros viršuje kartais kaip Indijoje simbolizavo abstrakčias, o kartais realistines žirgų galvas. Pagaliau XV a. viduryje Vakarų Europoje šachmatų figūra dar kartą transformuojasi ir tampa donžono formos bokšto figūra, kokia išliko iki pat mūsų dienų. Svarbu pažymėti, kad Rytų Europoje figūros raida kiek kitokia. Manoma, kad arabiškos abstrakcijos šachmatų figūra vietiniams gyventojams priminė jų naudotų laivų formą. Greičiausiai todėl šiame regione figūra įgavo ne žirgų ar donžono, o stilizuotą laivo burių pavidalą. Apie tai byloja ir vienintelėje rusų kalboje egzistuojantis šachmatų figūros pavadinimas – valtis arba laivas (rus. ладья).
Aptariamo bokšto figūra turi panašumų ir su Vakarų, ir su Rytų Europoje paplitusių figūrų formomis. Tiriant ne tik figūros formą, bet ir pavadinimą galima pastebėti, kad visose Europos šalyse į vakarus nuo Lietuvos vartotas būtent bokšto terminas, o slaviškose žemėse į rytus nuo Lietuvos – laivo terminas. Vienareikšmiškai nustatyti, ką ši šachmatų figūrėlė simbolizavo ribiniame skirtingų stilių paplitimo areale, į kurį patenka Lietuva, sunku. Nors šiuo metu lietuvių kalboje vartojamas bokšto terminas, tačiau galima spėti, kad XIV a. pab.–XVI a. figūra galėjo simbolizuoti laivą.
Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Blaževičius P. „Seniausieji Lietuvos šachmatai“, in: Lietuvos archeologija, t. 34, Vilnius, 2009, p. 59–104.
Blaževičius P. Seniausieji Lietuvos žaislai, Vilnius, 2011.
Murray H. J. R. A history of chess, Oxford, 1913.
Linderis I. „Trakų šachmatai“, in: Mokslas ir gyvenimas, Nr. 3, Vilnius, 1968, p. 37–40.
Wichmann H. und S. Schach. Ursprung und Wandlung der Spielfigur in zwölf Jahrhunderten, München, 1960.
Линдер И. М. Шахматы на Руси, Москва, 1975.
