Koklis su gvazdiko motyvu

Aktualu iki 2013-04-21

XVII a. I p.
Aukštis 19,5 cm, plotis 18,5 cm, kaklelio ilgis 9 cm
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1988 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 73.
Restauravo Lina Ona Adomaitytė, rest. prot. Nr. 103/3605 (Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras)

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nuo XVII a. pirmos pusės plito naujo stiliaus koklinės krosnys. Jų sienelėms mūryti buvo naudojami stačiakampiai kokliai be rėmelių, papuošti tęstiniu augaliniu arba geometriniu ornamentu.

Pristatomas koklis rastas 1988 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rytų korpuso C rūsio griuvenose. Jame pavaizduotas stilizuotas gvazdiko žiedas, apjuostas ovaliu apvadu su smailiais galais. Koklis neturi rėmelio (būdingas ankstesnių – Gotikos ir Renesanso laikotarpių kokliams, jis tarsi uždarydavo tam tikrą puošybos motyvą vienos plokštės ribose) plokštės kraštuose. Ornamentas jame yra sukomponuotas taip, kad neapsiribotų vieno koklio plokšte ir kad vis pasikartodamas tęstųsi ir kituose kokliuose. Sumūryti krosnies sienelėje tokie kokliai sudarydavo vientisą dinamišką raštą, primenantį sieninius tapetus. Ornamentas, sudarytas iš ovaluose pavaizduotų įvairių gėlių bei granatmedžio vaisių motyvų, buvo būdingas islamiškiems Rytų kraštams. Europoje jis paplito su importuotais tų kraštų tekstilės dirbiniais ir nuo XVI a. buvo labai populiarus puošiant tekstilę, odinius tapetus. XVI a. antroje pusėje Vidurio Europoje tęstinis ornamentas pritaikomas ir krosnių kokliams puošti. Valdovų rūmų teritorijoje aptikti šio tipo kokliai daugiausia papuošti stilizuotais gvazdikų žiedais ir jų puokštėmis. Retesni tik geometriniais motyvais, primenančiais kaustymą profiliuotomis metalo juostelėmis, dekoruoti kokliai.

Koklis padengtas labai efektingu dviejų spalvų glazūrų deriniu: raštas – balta, fonas – dangiškai mėlyna. Manoma, kad šis spalvų derinys buvęs perimtas iš Olandijos. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje rasta ir neglazūruotų bei tik žalia glazūra padengtų koklių, tačiau spalviniu požiūriu jie ne tokie puošnūs kaip baltai mėlyni. Galima manyti, kad ir krosnys iš jų buvo sumūrytos ne itin reikšmingose rūmų patalpose.

Remiantis rastų koklių įvairove galima manyti, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose stovėjo bent kelios tokios baltai mėlynos krosnys. Jos galėjo būti pastatytos remontuojant ir atnaujinant rūmus po 1610 m. gaisro arba antrajame jų rekonstrukcijos etape, vykdytame nuo 1624 m. kartu su Šv. Kazimiero koplyčios statyba.

Medžiagą parengė Arūnas Kalėjus
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Bertašius M. „Kauno koklių dekoras“, in: Darbai ir dienos, t. 26: Lietuvos dailė: kryptys ir srovės, Kaunas, 2001, p. 37–46.
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. „Archeologiniai tyrimai“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 1: 1988 metų tyrimai, Vilnius, 1989, p. 33–48.
Ose I. Podiņu krāsnis Kurzemes un Zemgales pilīs: 15. gs. beigas–18. gs. Sākums, Riga, 1996, pp. 63–67.
Tautavičius A. „Vilniaus pilies kokliai (XVI–XVII a.)“, in: Acta historica Lituanica, t. 4, Vilnius, 1969, p. 30–31.

Eksponatas publikuotas:
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 1: 1988 metų tyrimai, Vilnius, 1989, il. 94.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 300.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija ir rinkiniai, sudarytojai D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 77.
The History and Collections of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 77.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija ir rinkiniai, sudarytojai D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2012, p. 77.
The History and Collections of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2012, p. 77. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vaistinės indas albarelas

20241007

Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus ir jų aplinką rasta nemažai artefaktų, susijusių su sveikatos priežiūra bei gydymu. Tarp tokių radinių yra kelios dešimtys nedidelių molinių vaistų indelių.

Plačiau

Publikuota: 2013-04-15 Atnaujinta: 2013-04-14 11:37
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika