Peilis su makštimis

Peilis su makštimis
Aktualu iki 2013-05-12

XIV a. pab. – XV a. pr.
Peilis: ilgis 19,6 cm, ašmenų ilgis – 17 cm
Makštys: ilgis 21 cm, plotis 3 cm
Blaževičius P., Bugys P., Kaminskaitė I. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. LDK valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2006–2008 m. ataskaita, radinių inv. Nr. M–1740; O–693.
Restauravo Jurgita Kalėjienė, rest. prot. Nr. 568/6042 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Atliekant archeologinius tyrimus dažnai randama peilių. Kur kas rečiau pavyksta aptikti gerai išlikusių odinių peilių makštų. Tik išimtiniais atvejais nusišypso laimė rasti peilį kartu su makštimis. 2008 m., atliekant archeologinius tyrinėjimus į šiaurę nuo Valdovų rūmų rytų korpuso, buvo aptiktos odinės XV a. pabaiga – XVI a. pradžia datuojamos makštys. Makštys ornamentuotos įstrižomis įpjovomis, o jų viduje aptiktas kriauninis peilis.

Ant peilio ašmenų iškaltas labai detalus kalvio ženklas – raktas. Rankenoje matyti trys vario lydinio kniedės, kaip spėjama, neišlikusioms medinėms kriaunoms tvirtinti.

Nedideli ir patogūs peiliai, nešioti makštyse, rišamose arba segamose prie diržo, būdavo vieni svarbiausių kasdienių įrankių. Viduramžiais jie plačiai naudoti įvairiausioms buities ir ūkio reikmėms.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2013-05-05 Atnaujinta: 2013-05-03 11:13
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika