Knygos apkalas

Knygos apkalas
Aktualu iki 2013-08-11

XV a. pab.–XVI a.
Plotis ir ilgis 34 mm
Storis 2 mm
Montvilaitė E., Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. LDK valdovų rūmų pietinio korpuso prieigų (plotai 9-11, trasa I, trasa II) archeologinių tyrimų 2004–2006 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 320.
Konservavo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 265/4698 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Šis knygos apkalas buvo rastas į pietus nuo pagrindinių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vartų, supiltiniame sluoksnyje. Sluoksnis datuojamas XVI a. pab.–XVII a. pr.

Tai stilizuoto trikampio formos dirbinys, kurio vidinę ažūrinę dalį tarsi įrėmina šiek tiek iškilusi juosta, einanti palei visus apkalo kraštus. Dirbinio apatinėje plokštumoje (toje pusėje, kuri liesdavosi prie knygos paviršiaus) matomos išlikusios dvi tvirtinimo detalės ir vienos detalės buvimą rodantis ženklas. Šios tvirtinimo detalės greičiausiai buvo išlietos kartu su apkalu, nes nematyti papildomų jų tvirtinimo žymių.

Aptariamasis knygos apkalas turėjo puošti ir kartu sutvirtinti viršutinio knygos viršelio kampus. Išskirtinis šio apkalo bruožas – ornamentuojant panaudotų angelių skaičius. Kiti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje rasti panašaus tipo kampiniai apkalai turi daugiausia keturias ornamentines angeles, kurios koncentruojamos centrinėje apkalo dalyje. Šiame knygos apkale angelės išdėstytos be jokios aiškios sistemos. Greičiausiai taip buvo daroma estetiniais sumetimais, norint griežtai atrodančio dirbinio išvaizdai suteikti lengvesnių formų. Ažūrinis papuošimas, užimantis beveik visą apkalo paviršių, dažnai aptinkamas XV a. pab.–XVI a. knygų apkaluose. Labai dažnai knygų apkalai, turintys tokio tipo puošybinių elementų, būdavo derinami tarpusavyje. Galima daryti prielaidą, kad knyga, nuo kurios buvo šis apkalas, turėjo turėti mažiausiai dar tris tokius pačius kampinius apkalus ir greičiausiai susegimą, kurio stilistika turėjo būti tokia pati arba bent jau labai panaši į aptariamojo apkalo.

Medžiagą parengė Laura Grybauskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Adler G. Handbuch Buchverschluss und Buchbeschlag, Wiesbaden, 2010.
Prideaux S. T. An historical sketch of bookbinding, London, 1893.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pingsdorfo tipo keramikos šukės

Pingsdorfo tipo keramikos šukės

20260511

Gausiausią archeologinių radinių grupę miestų ir pilių tyrimuose sudaro vadinamoji masinė archeologinė medžiaga – buitinės keramikos šukės. Šie radiniai gali būti klasifikuojami ir tiriami įvairiais aspektais: pagal formą, funkciją, gamybos technologiją, kilmę ir kt. Aptariamos buitinės keramikos fragmentai priskiriami importinei, vadinamajai Pingsdorfo tipo keramikai.

 

Plačiau

Publikuota: 2013-08-05 Atnaujinta: 2013-07-29 09:04
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika