Knygos apkalas

Knygos apkalas
Aktualu iki 2013-08-11

XV a. pab.–XVI a.
Plotis ir ilgis 34 mm
Storis 2 mm
Montvilaitė E., Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. LDK valdovų rūmų pietinio korpuso prieigų (plotai 9-11, trasa I, trasa II) archeologinių tyrimų 2004–2006 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 320.
Konservavo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 265/4698 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Šis knygos apkalas buvo rastas į pietus nuo pagrindinių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vartų, supiltiniame sluoksnyje. Sluoksnis datuojamas XVI a. pab.–XVII a. pr.

Tai stilizuoto trikampio formos dirbinys, kurio vidinę ažūrinę dalį tarsi įrėmina šiek tiek iškilusi juosta, einanti palei visus apkalo kraštus. Dirbinio apatinėje plokštumoje (toje pusėje, kuri liesdavosi prie knygos paviršiaus) matomos išlikusios dvi tvirtinimo detalės ir vienos detalės buvimą rodantis ženklas. Šios tvirtinimo detalės greičiausiai buvo išlietos kartu su apkalu, nes nematyti papildomų jų tvirtinimo žymių.

Aptariamasis knygos apkalas turėjo puošti ir kartu sutvirtinti viršutinio knygos viršelio kampus. Išskirtinis šio apkalo bruožas – ornamentuojant panaudotų angelių skaičius. Kiti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje rasti panašaus tipo kampiniai apkalai turi daugiausia keturias ornamentines angeles, kurios koncentruojamos centrinėje apkalo dalyje. Šiame knygos apkale angelės išdėstytos be jokios aiškios sistemos. Greičiausiai taip buvo daroma estetiniais sumetimais, norint griežtai atrodančio dirbinio išvaizdai suteikti lengvesnių formų. Ažūrinis papuošimas, užimantis beveik visą apkalo paviršių, dažnai aptinkamas XV a. pab.–XVI a. knygų apkaluose. Labai dažnai knygų apkalai, turintys tokio tipo puošybinių elementų, būdavo derinami tarpusavyje. Galima daryti prielaidą, kad knyga, nuo kurios buvo šis apkalas, turėjo turėti mažiausiai dar tris tokius pačius kampinius apkalus ir greičiausiai susegimą, kurio stilistika turėjo būti tokia pati arba bent jau labai panaši į aptariamojo apkalo.

Medžiagą parengė Laura Grybauskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Adler G. Handbuch Buchverschluss und Buchbeschlag, Wiesbaden, 2010.
Prideaux S. T. An historical sketch of bookbinding, London, 1893.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Prausimosi dubuo

Prausimosi dubuo

20260914

Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje archeologų rasti artefaktai liudija, kad tiek Viduramžiais, tiek ir vėlesniais laikais buvo laikomasi tam tikros higienos. Čia gyvenę dvariškiai turėjo įvairių asmens higienos reikmenų – ausų, panagių ar dantų krapštukų, skustuvų, pincetų, šukų, prausimosi dubenų ir naktipuodžių. Taip pat rūmuose buvo įrengtos latrinos, įvestas vandentiekis ir nuotekų šalinimo sistema, statytos pirtys.
Vienas iš higienai skirtų artefaktų – prausimosi dubuo – buvo rastas per 1996 m. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų šiaurinio korpuso išorinio kiemo archeologinius tyrimus. Tiesa, perkasoje dubuo aptiktas sudužęs, trūko kelių fragmentų.

 

Plačiau

Publikuota: 2013-08-05 Atnaujinta: 2013-07-29 09:04
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika