
XV a. II p.
Kaulas: aukštis 35 mm, skersmuo 33 mm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso prieigų 2003 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 42.
Lietuvos valdovų dvare tarnavo nemažai pagrindinių ir titulinių pareigūnų, dvariškių ir tarnų. Nuo Vytauto Didžiojo laikų atsirado pirmosios pareigybės, kurias norint užimti reikėjo ne tik būti ištikimam valdovui, bet ir turėti aukštesnį išsilavinimą. Daugeliu atvejų – einant raštininko, iždininko, bibliotekininko ir panašias pareigas, gebėjimas rašyti ir skaityti buvo būtinas.
Be likusių rašytinių dokumentų, rašytų pačiuose rūmuose, duomenų apie raštvedybą suteikia ir archeologiniai radiniai – tai rašymo stiliai ir rašalinės. Tiek vienų, tiek kitų Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje aptikta nemažai. Vietiniai raštininkai galėjo naudotis dailiomis metalinėmis, tekintomis iš kaulo, drožtomis iš rago arba lipdytomis molinėmis rašalinėmis. Valdovų rūmų teritorijoje rasta keletas įvairių formų šių dirbinėlių.
Greičiausiai Valdovų rūmų pietų korpuso prieigose aptikta nedidukė kaulinė rašalinė priklausė paprastam raštininkui. Vis dėlto dirbinėlis suintrigavo tyrėjus. Kaklelyje išgręžta skylutė virvutei kišti – taip rašalinė kartu su plunksnų dėklu būdavo pririšama prie diržo arba stalo, kad nepasimestų. Vidinėje indelio pusėje likę rašalo žymių. Buvo paimtas mėginėlis ir nustatyta, kad jame tikrai būta rašalo, pagaminto iš galų (lot. galla – rašalinis riešutėlis).
Virvele surištos rašymo priemonės ikonografijoje:
Šv. Ambrozijus, nežinomas dailininkas, Kremsmiunsterio bažnyčios altoriaus detalė, apie 1490–1500 m.: http://tarvos.imareal.oeaw.ac.at/server/images/7000102.JPG;
Šv. Morkus, šv. Barbora ir šv. Lukas, Stefan Lochner, apie 1445–1450 m.: http://www.wga.hu/art/l/lochner/saints.jpg.
Medžiagą parengė Sigita Venckūnienė
Fotografas Vytautas Abramauskas