Raktas
Aktualu iki 2013-08-25

XV a. pab.–XVI a. pr.
Ilgis 16,2 cm
Plotis 2,9 cm
Skersmuo 1,2 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso prieigų 2003 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. M 874.
Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 242/2287 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Šis raktas buvo rastas į pietus nuo gotikinių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų – tvenkinio pylimo vietoje. Sluoksnis, kuriame jis aptiktas, datuojamas XV a. pab.–XVI a. pr.

Tai sveikas metalinis dirbinys. Rakto galinė dalis, už kurios būdavo laikoma, apskritimo formos, papuošta keturlapio motyvu, turi keturkampio formos kilpelę (galbūt raktui prikabinti prie grandinėlės). Rakinamoji dalis turi šešis dantukus ir įkartą. Raktai su skirtingos formos ir nevienodu skaičiumi dantukų rakinamojoje dalyje paplinta XV amžiuje.

Atliekant tyrimus nustatyta, kad šis raktas, kaip ir dauguma Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje rastų raktų, buvo pagamintas iš geležies ir vario. Greičiausiai kalviai šias medžiagas naudodavo todėl, kad tai buvo pigiausia, kokybiška ir labai efektyvi dirbinių gamybos technologija, leidžianti taupyti plieną. Kalviai suvirindavo arba užkaldavo geležies ir vario plokšteles. Manoma, kad varis būdavo pasirenkamas dėl jo gero kalumo įkaitinus. Minkštesnis metalas suklijuodavo kietesnius sluoksnius, dirbinį padarydamas kietą ir netrapų. Būtent dėl tokio gamybos proceso dirbinius būdavo galima nuolat naudoti.

Medžiagą parengė Laura Grybauskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Steponavičienė D., Skučienė A. „Spynos ir raktai Vilniaus Žemutinėje pilyje“, in: Baltų archeologija, 1996, Nr. 1 (8).
Uckutė G. Spynos ir raktai, rasti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje (bakalauro darbas), Vilnius, 2013.
Urbanavičius V. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, Vilnius, 2010.
Žigutienė G. „Į pagalbą Valdovų rūmams atstatyti: senosios spynos ir raktai“, in: Vilnijos kronika, 2003 m. balandžio 18 d.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Raereno akmens masės ąsotis

Raereno akmens masės ąsotis

20260720

Buitinės keramikos kolekcija sudaro vieną didžiausių Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinių dalių. Joje saugomi įvairių laikotarpių vietinių meistrų dirbiniai ir importuoti indai. Šiame tekste pristatomas vienas retesnių importinės keramikos pavyzdžių – Raereno akmens masės ąsotis.
Akmens masė – tai aukštoje temperatūroje sukepęs molio ir kitų uolienų mišinys. Ji gali būti balta, pilka, gelsva ar ruda. Tokia keramika yra kieta, neporinga, nepralaidi skysčiams ir neperšviečiama. Šios rūšies indai pradėti gaminti dabartinės Vokietijos Reino regione, vėliau jų gamyba išplito į Žemutinę Saksoniją ir Belgiją, o nuo XVII a. – ir į Angliją. Akmens masės technologija turėjo didelę įtaką vėlyvųjų Viduramžių ir Naujųjų laikų keramikos tradicijoms, keitė ne tik gamybos procesus, bet ir buitinius bei socialinius įpročius.

 

Plačiau

Publikuota: 2013-08-19 Atnaujinta: 2013-08-22 09:09
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika