XV a. pab.–XVI a. pr.
Ilgis 16,2 cm
Plotis 2,9 cm
Skersmuo 1,2 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso prieigų 2003 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. M 874.
Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 242/2287 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Šis raktas buvo rastas į pietus nuo gotikinių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų – tvenkinio pylimo vietoje. Sluoksnis, kuriame jis aptiktas, datuojamas XV a. pab.–XVI a. pr.
Tai sveikas metalinis dirbinys. Rakto galinė dalis, už kurios būdavo laikoma, apskritimo formos, papuošta keturlapio motyvu, turi keturkampio formos kilpelę (galbūt raktui prikabinti prie grandinėlės). Rakinamoji dalis turi šešis dantukus ir įkartą. Raktai su skirtingos formos ir nevienodu skaičiumi dantukų rakinamojoje dalyje paplinta XV amžiuje.
Atliekant tyrimus nustatyta, kad šis raktas, kaip ir dauguma Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje rastų raktų, buvo pagamintas iš geležies ir vario. Greičiausiai kalviai šias medžiagas naudodavo todėl, kad tai buvo pigiausia, kokybiška ir labai efektyvi dirbinių gamybos technologija, leidžianti taupyti plieną. Kalviai suvirindavo arba užkaldavo geležies ir vario plokšteles. Manoma, kad varis būdavo pasirenkamas dėl jo gero kalumo įkaitinus. Minkštesnis metalas suklijuodavo kietesnius sluoksnius, dirbinį padarydamas kietą ir netrapų. Būtent dėl tokio gamybos proceso dirbinius būdavo galima nuolat naudoti.
Medžiagą parengė Laura Grybauskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Steponavičienė D., Skučienė A. „Spynos ir raktai Vilniaus Žemutinėje pilyje“, in: Baltų archeologija, 1996, Nr. 1 (8).
Uckutė G. Spynos ir raktai, rasti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje (bakalauro darbas), Vilnius, 2013.
Urbanavičius V. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, Vilnius, 2010.
Žigutienė G. „Į pagalbą Valdovų rūmams atstatyti: senosios spynos ir raktai“, in: Vilnijos kronika, 2003 m. balandžio 18 d.
