Karnizinė čerpė (stiegė)

Aktualu iki 2013-09-01

XV a.–XVI a. pr.
Rackevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso prieigų archeologinių tyrimų 2002 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 3649.
Konservavo Aušra Lukaitytė (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Vienos iš puošniausių gotikinių stogų detalių buvo karnizinės čerpės. Tai stogo karnizinę dalį puošusios plokščios čerpės su profiliuotais galais. Čerpės apatinės dalies „iškarpytas“ galas baigiasi trimis į šonus ir apačią nukreiptais spygliais.

Daugumos Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje aptiktų šio tipo čerpių fragmentų apatinė (matoma) dalis dengta tamsiai ruda glazūra. Viršutinė čerpių dalis būdavo uždengiama aukščiau sudėtomis čerpėmis ir neglazūruojama. Rasta ir perdegusių šio tipo čerpių fragmentų. Tačiau jų nėra daug, todėl galima tik spėlioti, ar tai gaisre nukentėjusios, ar gamybos metu specialiai taip išdegtos čerpės.

Atliekant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų tyrimus neaptikta visiškai išlikusių šio tipo čerpių. Neaiškus čerpės ilgis. Virš profiliuotos dalies čerpės plotis siekia apie 15,6 cm, storis 2–2,7 cm.

Tokių čerpių rasta per 1984 m. Vilniaus arkikatedros šiaurinės navos tyrimus. Kvadratinio pastato presbiterijos ir abiejų šoninių koplyčių griuvenose, be kitų radinių, aptikta ir glazūruotų čerpių. Manoma, kad jos galėjo puošti šį statinį jau XIV a. pabaigoje.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje pirmi tokie radiniai aptikti 1994 m. prie rūmų pietvakarinio kampo ir šiaurės vakarų korpuso kampiniame rūsyje. Ties rūmų pietvakariniu kampu, tarp rūmų ir Šv. Kazimiero koplyčios, karnizinių čerpių fragmentų rasta ir 2002, 2004–2006 metais. Jie aptikti XVI a. pab.–XVII a. pr. sluoksniuose. Karnizinių čerpių fragmentų, kurių dalis buvo padengta ruda glazūra, rasta 2002 ir 2005–2009 m. į šiaurę nuo rūmų XV a.–XVI a. pr. sluoksniuose. Karnizinių rudai ir žaliai glazūruotų čerpių nuolaužų 2003 m. aptikta į pietus nuo gotikinių rūmų įrengto tvenkinio pylimo viršutinėje dalyje, kartu su XV a. 3 ketv. gotikiniais kokliais. Greičiausiai XV a. gotikinės krosnys ir glazūra dengtos čerpės puošė tuos pačius rezidencinius-reprezentacinius pastatus, stovėjusius Ankstyvosios mūrinės pilies vidiniame kieme.

Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Kitkauskas N. Vilniaus pilys. Statyba ir architektūra, Vilnius, 1989, p. 121, pav. 121, p. 136, lent. 132:36.
Ožalas E., Zaveckienė E. „XV a. gotikiniai plokštiniai kokliai ir jų radimvietės Vilniaus Žemutinėje pilyje“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 2: MMXI, comparavit G. Striška, Vilnae, MMXII, p. 343–345.
Rackevičius G. „Vilniaus Aukštutinės pilies stogai XV a. pradžioje“, in: Iš baltų kultūros istorijos, Vilnius, 2000, p. 42–43.
Tautavičius A., Urbanavičius V. „Archeologiniai tyrimai“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 4, atsakingasis redaktorius V. Urbanavičius, Vilnius, 1999, p. 68–69, il. 96.
Vilniaus Žemutinė pilis XIV a.–XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarė R. Ragauskienė, Vilnius, 2006, p. 156.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kredensas

20250609

Prancūzijos karaliaus Karolio VIII pradėti ir jo įpėdinių Liudviko XII ir Pranciškaus I vykdyti Italijos karai netikėtai padarė labai didelę įtaką meno raidai. Per 1494–1559 m. karus Prancūzijos kariuomenė buvo užėmusi Florenciją, Romą ir Neapolį. Žmonės, užaugę gotikos aplinkoje, pirmą kartą pamatė naujoviškus renesansinius miestus, rūmus, paveikslų pilnas dirbtuves ir dar daug visko, kas juos labai domino ir skatino įsigyti ar kitais būdais parsivežti į savo gimtinę. Amžininkai mini, kad iš Italijos į Prancūziją keliavo ilgos vilkstinės, prikrautos įvairių daiktų. Kartu vyko meistrai – dailininkai, auksakaliai, skulptoriai ir net baldžiai. Luaros slėnyje tuo metu pradėtos atkurti ar statyti valdovo ir jam artimų didikų rezidencijos, į kurias persikėlė valdovo dvaro gyvenimas, atsirado pirmieji šalyje renesanso ženklai. Naujasis stilius ilgainiui išplito po visą Prancūziją, buvo pastebimas ir baldų puošyboje.
Pirmieji kredensai (it. credenza – indauja) sukurti XV a. Italijoje. Pradžioje tai buvo neaukštos spintelės, puoštos drožinėtais elementais. XVI a., sekant prancūzų meistrais, pradėti gaminti dviaukščiai kredensai. Dviejų dalių kredensas, vadinamasis armoire à deux corps, atsirado Paryžiuje valdant Prancūzijos karaliui Henrikui II (1519–1559). 

 

Plačiau

Publikuota: 2013-08-26 Atnaujinta: 2013-08-23 15:38
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika