Gobelenas Achilas ir Likomedo dukterys

Gobelenas Achilas ir Likomedo dukterys
Aktualu iki 2013-09-29

Kartonų autorius Michilio Koksio I (Michiel I Coxcie, Coxie) aplinkos dailininkas
Briuselis, Flandrija
Apie 1570 m.
Vilna, šilkas, gobeleninė technika, 368 x 384 cm
Inventorinis Nr. VR-163
Eksponatą 2007 m. gegužės 10 d. Franko del’Orto antikvariate Franco Dell’Orto s.r.l (Venecija, Italija) būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos dailės muziejus. 2009 m. eksponatas perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.
2007 m. gobelenas restauruotas Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre (Elena Mazūraitė, Virginija Žigelienė, Danguolė Daugirdienė, Elena Jazbutienė ir Jurga Bogdanaitė)

Gobelenas Achilas ir Likomedo dukterys yra vienas vertingiausių Valdovų rūmų muziejaus kolekcijoje. Meistriškai išaustame audinyje vaizduojama scena iš karaliaus Pelėjo ir jūrų nimfos Tetidės sūnaus Achilo gyvenimo. Aiškiaregys Kalchantas išpranašavęs, kad Troją pavyks užimti tik tuomet, jeigu žygyje dalyvaus Achilas. Tačiau pranašystė skelbė ir tai, kad Achilas nebegrįš iš Trojos gyvas. Tetidė, norėdama padaryti savo sūnų nemirtingą, mirkė jį Stikso upės vandenyje laikydama už kulno. Dar mažas Achilas buvo atiduotas auklėti kentaurui Cheironui, iš kurio jis išmoko karybos meno. Pradėjus rinkti vyrus karui su Troja, Tetidė Achilą paslėpė Skiro saloje. Jis buvo perrengtas mergina ir gyveno tarp karaliaus Likomedo dukterų. Odisėjas, sužinojęs, kur slepiasi Achilas, sugalvojo gudrybę. Jis kartu su Diomedu apsimetė pirkliais ir atvyko į Likomedo rūmus. Tarp parodytų prekių buvo įvairių papuošalų, audinių, taip pat keletas ginklų. Visos karalaitės susidomėjo papuošalais, tik Achilą domino ginklai. Ši scena ir vaizduojama gobelene, kurio centre matome Achilą, imantį lanką, virš jo vaizduojami prekes pristatantys Odisėjas ir Diomedas bei aplink sėdinčios Likomedo dukterys, besigėrinčios atvežtomis prekėmis (pirštinėmis, vėriniu ir veidrodžiu). Tuo pat metu Odisėjo ir Diomedo palydovai prie rūmų kalavijais trankydami į skydus suriko karo šūkį. Karalaitės pabėgo, o Achilas stvėrė ginklus ir puolė pasitikti, kaip jis manė, priešų. Tada ir buvo atpažintas, jis sutiko vykti į karą.

Greta šio gobeleno eksponuojamas ir kitas audinys, priskiriamas tai pačiai „Odisėjo istorijos“ serijai. Tai gobelenas Odisėjo atsisveikinimas su žmona ir tėvais. Visą audinių seriją sudarė ne mažiau kaip aštuoni gobelenai. Be dviejų, kurie eksponuojami Valdovų rūmuose, serijai priklausė šie gobelenai: Odisėjas, žudantis šerną; Pamišusiu apsimetantis Odisėjas; Disputas su Achilo kariais; Odisėjas ir Kirkė; Odisėjas priimamas fajakų; Odisėjo sugrįžimas namo.

Gobelenas Achilas ir Likomedo dukterys apjuostas bordiūru, papuoštu vaisių, augalų lapų ir žiedų puokštėmis. Bordiūro kampuose ir apačioje įkomponuotos žmonių ir paukščio figūros. Bordiūro viršutinėje dalyje yra užrašas lotynų kalba, apibūdinantis gobelene vaizduojamą sceną: VLIXES ASTV REVELATVS ACHILLES INTER LICO / MEDIS REGIS FILIAS VIRGINEO HABITV LATITANS. Apatinėje bordiūro dalyje išaustos raidės „B B“, kuriomis buvo nurodoma, kad gobelenas išaustas Brabanto provincijoje Briuselyje. Nesunku atpažinti ir pagrindinius herojus – jų vardai užrašyti ant rūbų (Odisėjo vardas pateiktas romėnų vartota forma VLISSES, o Achilo rūbus puošia užrašas ACHILES GREC).

Gobelenas eksponuojamas Valdovų rūmų Barokinėje audiencijų, arba Sosto, salėje.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011, p. 99–105.
Kunas N. Senovės Graikijos legendos ir mitai, Kaunas, 1984, p. 227–229.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, Vilnius, 2010, p. 371.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Marsas ir Venera

Marsas ir Venera

20251103

Po 64 metų Romos gaisro imperatorius Neronas (54–68) pradėjo didžiules statybas ant Eskvilino kalvos. Didingo komplekso svarbiausiu statiniu tapo Aukso rūmai (lot. Domus Aurea), kurių puošybai gausiai naudotas auksas, o sienos ir lubos buvo dekoruotos stiuko lipdiniais ir freskomis. Tačiau vos po kelerių metų mirus Neronui statybos darbai buvo sustabdyti. Didžiulis kompleksas su rūmais ir kitais pastatais palaipsniui užstatytas, o Aukso rūmai atsidūrė po žeme. Tik XV a. pabaigoje juos naujai atrado Renesanso dailininkai, kurie tyrinėjo ir kopijavo antikines freskas. Vėlesniais amžiais susidomėjimas šiomis freskomis tik didėjo.
 
XVIII a. aštuntame dešimtmetyje Romos antikvaras Ludovikas Miris (Ludovico Mirri, 1738–1786) pradėjo kasinėjimus buvusių imperatoriaus Nerono rūmų vietoje. 1774 m. jis pakvietė dailininką Pranciškų Smuglevičių ir architektą Vinčencą Breną (Vincenzo Brenna, 1747–1820) nupiešti atrastas antikinio pastato freskas. Piešiant buvo atkurtos ir trūkstamos freskų dalys. Remdamasis dailininkų sukurtais piešiniais, grafikas Markas Karlonis (Marco Carloni, 1742–1796) parengė grafikos darbus, kuriuos atskirame albume „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ (Vestigia delle terme di Tito e loro interne pitture) 1776 m. Romoje išspausdino L. Miris. Iš viso leidinyje publikuoti 59 Aukso rūmų sieninės tapybos vaizdai.

 

Plačiau

Publikuota: 2013-09-23 Atnaujinta: 2013-09-23 08:29
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika