XVI a. pab.
Auksas, rubinas, emalis
Žiedo skersmuo 1,7 cm, masė 5,27 g, priekinės dalies dydis 0,87 x 1,15 cm, lankelio plotis 0,15–0,25 cm, storis 0,12 cm
Rubino dydis 0,765 x 0,490 x 0,12 cm, masė apie 0,51 ct
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarinio korpuso ir jo prieigų 2004 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. M 210.
Konservavo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 128/2174 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Rubino gemologinę diagnostiką atliko gemologai ekspertai Violeta Kisielienė ir Mindaugas Čebatariūnas (Lietuvos prabavimo rūmų Brangakmenių tyrimų laboratorija)
Metalo lydinio tyrimus atliko Jūratė Veikšienė, Nomeda Karbočienė, Ingrida Žiūkienė, Irena Smaliukienė (Lietuvos prabavimo rūmų Prabavimo ir įspaudavimo laboratorija)
XVI a. pab. kultūriniame sluoksnyje, susijusiame su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vakarinio korpuso rūsio X statybomis, archeologai rado žiedą su inkrustacija. Atlikus išsamius gemologinius tyrimus, paaiškėjo, kad papuošalas inkrustuotas ryškiai raudonu rubinu. Viršutinė brangakmenio dalis briaunota, stačiakampė, o apatinė įtvirtinta į žiedo korpusą ir jos nematyti, bet iš vaizdo, kuris matyti per mikroskopą, gemologai spėja, kad rubinas yra kabošono (ovalo) formos. Žiede brangakmenį prilaiko keturi dantukai.
Šis žiedas – tikras lobis. Jis pagamintas iš 89 proc. aukso lydinio ir yra aukščiausios prabos. Aukščiausia praba ir brangakmenis rodo, kad papuošalas priklausė aukštos socialinės padėties asmeniui.
Priekinė žiedo dalis masyvi, trapecijos formos, su keturiomis dvigubomis tuščiavidurėmis arkomis, kurios sudaro keturias dideles ornamentais užpildytas arkas. Lankelį įrėmina po dvi ataugėles iš abiejų žiedo pusių, dviguba arka ir geometrinis ornamentas. Ornamentuotos dalys galėjo būti užpildytos emaliu (išliko jo pėdsakų).
Žiedas su brangakmeniu – labai retas radinys, nes tauriųjų metalų dirbiniai visada turėjo vertę ir buvo saugomi, o jei neatitikdavo mados tendencijų, neretai būdavo perlydomi.
Aptariamas žiedas priskiriamas Renesanso stilistikai. Tokie žiedai buvo populiarūs XVI a. Europoje, štai vienas jų Viktorijos ir Alberto muziejuje Londone –
http://collections.vam.ac.uk/item/O115440/ring-unknown/. Nešiosenos pavyzdys – Gorcijaus Geldorpo (Gortzius Geldorp) 1597 m. paveiksle „Moters portretas“, http://www.artchive.com/web_gallery/G/Gortzius-Geldorp/Portrait-of-a-Lady-1597.html.
Panašios stilistikos žiedas rastas Vilniaus katedroje (XVI a. sidabrinis auksuotas žiedas priskiriamas Vilniaus vyskupui), kitas – Klaipėdos piliavietėje (XVI a. auksinis žiedas su deimantu).
Istoriniai šaltiniai XV a. pab. mini Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro žmonos Elenos turėtą auksinį žiedą su brangakmeniais ir rubinu bei auksinę sąsagą su rubinu ir kitais brangiaisiais akmenimis. Aleksandro registre įrašytos penkios auksinės ir auksuotos grandinėlės, ant kurių pakabintos gemos, rubinas ir safyras. Popiežiaus pasiuntinio Bernardino Bondžovanio (Bernardino Bongiovanni) žiniomis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto lobyne būta daugybės rubinų. Papuošalais su rubinais dabinosi ir jais puoštus drabužius dėvėjo karališkoji šeima: Bona Sforca, Kotryna Habsburgaitė, Barbora Radvilaitė, taip pat didikai ir bajorai.
Rubinais puošti ir liturginiai reikmenys – XVII–XVIII a. taurė ir monstrancijos, saugomos Katedros lobyne.
Valstybiniame Ermitaže (Sankt Peterburgas, Rusija) saugoma Žygimanto Senojo skrynutė, dovanota dukrai Jadvygai vedybų su Brandenburgo markgrafu Joachimu II Hektoru (Joachim II Hector) proga. Ji puošta brangakmeniais – taip pat ir rubinais. Šiuo metu skrynutė ir žiedas su rubinu eksponuojami Valdovų rūmuose.
Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra
Valatkevičienė R., Kisielienė V., Čebatariūnas M. „Brangakmeniai, rasti per Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologinius tyrimus“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 2: MMXI, comparavit G. Striška, Vilnae, MMXII, p. 348–357.
Vilniaus katedros lobynas. Albumas / Vilnius Cathedral Treasury. Album, sud. R. Budrys, V. Dolinskas, Vilnius, 2002.
Vilniaus Žemutinė pilis XIV a.–XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sud. R. Ragauskienė, Vilnius, 2006.
Webster R. Gems: Their Sources, Descriptions and Identification, Fifth edition, Oxford, 1994.
Болъшая иллюстрированная энциклопедия древностей, Артия, 1980, илл. LVI, c. 304, илл. 367.
http://www.larsdatter.com/rings-4.htm
Eksponatas publikuotas
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sudarytojas V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 241, 405 pav.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 334.
Valatkevičienė R., Kisielienė V., Čebatariūnas M. „Brangakmeniai, rasti per Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologinius tyrimus“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 2 (MMXI), comparavit G. Striška, Vilnius, 2012, p. 356, pav. 10–11.
