Lionelis Spada (Lionello Spada, 1576–1622)
Italija
XVII a. pr.
Drobė, aliejus, 200 x 200 cm
Inv. Nr. VR-32
Eksponatą 2005 m. lapkričio 30 d. iš Renato Dalpiaz (Roma, Italija) būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos dailės muziejus. 2009 m. eksponatas perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.
2006–2007 m. paveikslas restauruotas Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre (restauravo Birutė Miškinienė)
Tapybos darbas, vaizduojantis muzikantus, priskiriamas iš Bolonijos (Šiaurės Italija) kilusiam italų dailininkui Lioneliui Spadai (Lionello Spada, 1576–1622). Šis ankstyvojo Baroko epochos menininkas mokėsi brolių Anibalės ir Lodoviko Karačių (Annibale e Lodovico Carracci) įsteigtoje mokykloje Bolonijoje, vėliau gyveno ir kūrė Romoje, Neapolyje, Maltoje, Parmoje. L. Spada laikomas vieno garsiausių XVII a. italų tapytojų Karavadžo (Caravaggio, tikr. Michelangelo Merisi da Caravaggio, 1571–1610) pasekėju, o gal net mokiniu.
Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose eksponuojamame paveiksle vyrauja muzikinė tematika. Paveikslo kairėje muzikantas su plunksnomis papuošta kepure derina teorbą, greta jo sėdintis veikiausiai dainininkas su stovinčiu smuikininku aptaria muzikos kūrinį. Ant stalo dar padėtos penkios užverstos natų knygos (kiekvienam muzikantui po vieną) ir barokinė gitara. Į dešinį stalo kampą atsirėmęs berniukas laiko greičiausiai smuiką ir prie lūpų pridėjęs pirštą visų prašo tylos. Dešinėje pusėje nutapytas fleitininkas, grojantis barokine skersine fleita, vadinama traversu.
Šis paveikslas, ypač jo kompozicija, sukėlė daug mįslių. Pirmiausia neatitiko ant stalo padėtų natų knygų ir muzikos instrumentų skaičius. Natų knygos yra šešios, o instrumentai septyni – viola da gamba stalo apačioje, barokinė gitara ant stalo, teorba, viena skirta balsui, kaip instrumentui, du smuikai ir traversas. Atliekant paveikslo tyrimus paaiškėjo, kad fleitininkas dešinėje paveikslo pusėje yra nutapytas vėliau.
Įdomu tai, kad pasaulyje yra išlikę net keli paveikslo variantai, besiskiriantys savo dydžiu. Įdomiausias L. Spados tapyto koncerto variantas eksponuojamas Paryžiaus Luvro muziejuje. Jis yra šiek tiek mažesnis už esantįjį Vilniuje, tačiau tiksliai dokumentuotas, priklausęs greičiausiai kardinolui Liudvikui Liudoviziui (Ludovico Ludovisi) ir 1662 m. patekęs į Prancūzijos karaliaus rinkinį. To paties paveikslo variantai gana dažnai būdavo tapomi tiek to paties dailininko, tiek jo mokinių arba pasekėjų. Valdovų rūmuose esantis paveikslo variantas – didžiausias iš visų žinomų. Maža to, atliekant tyrimus, pastebėta, kad jis buvęs dar didesnis, tik vėliau sumažintas.
L. Spadai priskiriamas paveikslas yra vienas įdomesnių Baroko epochos tapybos darbų, eksponuojamų Valdovų rūmų Barokiniame itališkajame valdovo kambaryje.
Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Allgemeines Lexikon der bildenden Künstler, Bd. 31, Hrsg. U. Thieme, F. Becker, Leipzig, 1937, S. 317–319.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 416–417.
http://www.culture.gouv.fr
