Po 1530 m.
Dydis 0,65 x 0,35 cm. Skylučių skersmuo 0,2 cm
Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rūmų pietinių vartų bokšto tyrimai 1996 metais, radinio inv. Nr. 805a.
Koralo gemologinę diagnostiką atliko geologai ekspertai Violeta Kisielienė ir Mindaugas Čebatariūnas (Lietuvos prabavimo rūmų Brangakmenių laboratorija).
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso priestate atliekant archeologinius tyrimus rastas karoliukas. Jis rausvas, dvigubo nupjauto kūgio formos. Ilgą laiką manyta, kad tai karneolis, bet 2011 m. atlikus išsamius gemologinius tyrimus nustatyta, kad karoliukas yra iš koralo.
Koralas – duobagyvių tipo koralinių polipų klasei priklausantis gyvūnas, aptinkamas Viduržemio ir Raudonojoje jūrose, Ramiajame vandenyne prie Japonijos bei Taivano krantų. Nuo viduramžių dėl koralų gavybos prie Afrikos krantų būta didelės konkurencijos – teisę juos eksploatuoti turėjo Italija, vėliau – Ispanija ir Prancūzija.
Nuo seno iš koralų gaminti ar jais puošti papuošalai ir amuletai. Koralus naudojo ir rožančiams bei liturginiams reikmenims puošti. Tikėtina, kad aprašomasis karoliukas – vėrinio ar kitokio papuošalo dalis.
XVI–XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų bylų sąvaduose minimi koraliniai karoliai, vėriniai tik iš koralų ir koraliniai vėriniai su auksinėmis bei emalio detalėmis (Venecijos darbo), perlais, rubinais ir smaragdais.
Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Guzevičiūtė R. Tarp Rytų ir Vakarų. XVI–XIX a. LDK bajorų kostiumo formavimosi aplinkybės ir pavidalai, Vilnius, 2005.
Matušakaitė M. Apranga XVI–XVIII a. Lietuvoje, Vilnius, 2003.
Eksponatas publikuotas:
Steponavičienė D. Lietuvos valdovo dvaro prabanga XIII a. viduryje–XVI a. pradžioje, Vilnius, 2007, p. 107, pav. 61.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 5: 1996–1998 metų tyrimai, atsakingasis redaktorius V. Urbanavičius, Vilnius, 2003, p. 231, pav. 150.
