XVI a. II pusė
Keramika, auksas
Dydis 3,3 x 3,75 x 0,35 cm
Rackevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies Radvilų rūmų (III oficinos) ir Pilies kalno vakarinės atraminės sienos teritorijos archeologinių tyrimų 1999 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 737.
Mikrocheminę analizę atliko Aldona Skučienė (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“).
Tiglio masės ir išlikusio metalo lydinio tyrimus atliko Ingrida Žiūkienė ir Irena Smaliukienė (Lietuvos prabavimo rūmų Prabavimo ir įspaudavimo laboratorija).
Tiglis – tai metalinis, grafitinis ar keraminis indas medžiagoms lydyti ar iškaitinti. Anksčiau juvelyrai jį naudodavo metalui lieti. Keraminiai tigliai Lietuvoje randami nuo bronzos amžiaus.
Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje archeologai rado ir grafitinių, ir keraminių tiglių. Aprašomas tiglis – keraminis, pagrindinė jo medžiagos masės sudedamoji dalis – silicis, taip pat yra aliuminio, geležies, titano ir kitų metalų priemaišų.
Tigliuose lydytas varis, geležis, alavas, sidabras, o aprašomame indelyje – auksas. Šio indelio išliko tik viršutinė dalis, buvusi trikampė. Ant tiglio aiškiai matyti aukso lydinio lašeliai ir sukepusio fliuso (priedų, dedamų į lydomas medžiagas) likučiai. Laboratorijoje buvo tirta, kokios prabos auksas lietas. Deja, kol kas to nustatyti nepavyko.
Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje tigliai naudoti visą pilies ir rūmų gyvavimo laikotarpį – juvelyrų čia dirbta nuolat.
Istorinių šaltinių duomenimis, XVI a. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose būta didelio auksakalystės centro. Tuo metu jame dirbo 14 auksakalių (devyni italai ir penki vokiečiai), taip pat minimi atsiskaitymai už dirbinius dar 14 auksakalių ir aštuoniems pameistriams. Pasak meno istorikės dr. Birutės Rūtos Vitkauskienės, net jei ir nežinome viso auksakalių skaičiaus, jau ir šie skaičiai yra įspūdingi.
Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Rackevičius G. „Vilniaus Žemutinės pilies Radvilų rūmų (III oficinos) ir Pilies kalno vakarinės atraminės sienos teritorijos tyrinėjimai“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais, Vilnius, 2000, p. 351–356.
Vaitkevičiūtė V. Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2004.
Vitkauskienė B. R. „Amatininkai, architektai ir dailininkai LDK valdovų dvare“, in: Lietuvos pilys, t. 2, Vilnius, 2006, p. 54–67.
