Lovinė viršutinė čerpė (stiegė)

Aktualu iki 2013-11-03

XV a.
Ilgis 470 mm, plotis 145 mm, storis apie 16 mm
Montvilaitė E., Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. LDK valdovų rūmų pietų korpuso prieigų (plotai 9-11, trasa I, trasa II) archeologinių tyrimų 2004–2006 m. ataskaita, radinio inv. Nr. St 492.
Konservavo Aušra Lukaitytė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Ši čerpė kartu su medinėmis stogo (?) konstrukcijomis buvo rasta 2004 m. į pietryčius nuo Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vartų bokšto M36 – XV a. kultūriniame sluoksnyje. Tai sveika lovinė viršutinė čerpė, dengta žalia glazūra.

Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje pradėjus statyti mūrinius statinius, iki tol naudotų statybinių medžiagų arsenalą papildė naujos medžiagos. Tai iš degto molio pagamintos plytos, čerpės (stiegės), apdailos detalės ir kiek vėliau atsiradę kokliai. Iš plytų sumūrytų sienų liekanų išlikę iki šių dienų, o senų stogų jau niekur nepamatysime. Tačiau per archeologinius tyrimus aptiktų radinių didelę dalį sudaro būtent senų stogų dangos – čerpių dalys. Retai pavyksta rasti visiškai sveikų čerpių. Dažniausiai aptinkama gana smulkių fragmentų, iš kurių nepavyksta atkurti buvusio čerpės vaizdo. Todėl iki šiol turime labai mažai šiai radinių grupei skirtų darbų.

Ankstyviausių čerpių randama XIV a. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos kultūriniuose sluoksniuose. Tai iš raudono molio suformuotos ir išdegtos lovelio formos čerpės. Mokslinėje literatūroje jos, atsižvelgiant į formą, įvardijamos kaip lovinės. Dengiant stogą būdavo naudojamos dvi lovinių čerpių grupės: apatinės ir viršutinės. Šiomis čerpėmis dengti ir Žemutinės pilies teritorijoje stovėjusių gotikos stiliaus statinių stogai.

Išskirtiniai gotikos stiliaus statiniai, tokie kaip bažnyčios, rūmai, pilių vartai ir pan., būdavo įmantriai dekoruojami. Kadangi pastatai būdavo netinkuojami, jų sienas puošdavo iš perdegtų (juodų arba pilkų) ir glazūruotų plytų suformuoti ornamentai. Taip pat dekoruoti ir gotikinių statinių stogai. Aukštus statinių stogus dažniausiai puošdavo žalia arba ruda glazūra dengtų lovinių čerpių ornamentas. Manoma, kad glazūruotos čerpės galėjo puošti Vilniaus Aukštutinės pilies rūmų ir bokštų, Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje stovėjusios katedros ir kitų rezidencinių-reprezentacinių statinių stogus.

Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
Abramauskas S. Mūrinės statybos raida Lietuvoje XIII–XVI a., Vilnius, 2012, p. 116–117, 168.
Kitkauskas N. Vilniaus pilys. Statyba ir architektūra, Vilnius, 1989, p. 121, pav. 121.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 189.
Montvilaitė E., Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. LDK valdovų rūmų pietų korpuso prieigų (plotai 9-11, trasa I, trasa II) archeologinių tyrimų 2004–2006 m. ataskaita, Vilnius, 2012, t. 8, p. 216.
Rackevičius G. „Vilniaus Aukštutinės pilies stogai XV a. pradžioje“, in: Iš baltų kultūros istorijos, Vilnius, 2000, p. 37, 43.

Publikuota: 2013-10-28 Atnaujinta: 2013-11-04 08:22
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika