Kaurų kriauklelė

Kaurų kriauklelė
Aktualu iki 2013-11-17

XVI a.–XVII a. pr.
Dydis 1,65 x 1,2 x 0,75 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1991 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 196.

Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų išoriniame kieme, į pietus nuo D rūsio, rasta kaurų kriauklelė. Kauras (hindi kauri) – jūrinis moliuskas iš Cypraea genties. Jų aptinkama tropinėse Indijos ir Ramiojo vandenynų srityse. Nuo seno kaurai paplitę įvairiose pasaulio šalyse ir dažniausiai būdavo naudojami kaip pinigai, papuošalai, amuletai, taip pat ritualiniais tikslais.

Dauguvos upės baseino didžiuoju prekybos keliu kaurų patekdavo į Livoniją, o iš ten – į Lietuvą, ypač į jos šiaurinę dalį. Anksčiausiai jų galėjo pasirodyti XI a. (Pavirvytės kapinyno duomenys).

Rasta tiek pavienių kaurų, tiek vėriniuose kartu su kabučiais, kryželiais, žvangučiais, karoliais, įvijėlėmis moterų, vaikų ir vyrų kapuose. Taip pat aptikta apyrankė-amuletas su šia kriauklele (Dubingių piliavietės bažnyčios palaidojimai, XVI a.).

Valdovų rūmų teritorijoje rastos kriauklės blogojoje pusėje yra rombo formos 0,55 x 0,3 cm dydžio skylutė. Todėl manoma, kad kriauklė galėjo būti vėrinio arba apyrankės dalis, o galbūt būdavo nešiojama kaip puošybinis elementas arba amuletas.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Kuncevičius A., Laužikas R. „Dubingių bažnyčia piliavietėje“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais, Vilnius, 2005.
Svetikas E. Alytaus kapinynas: christianizacijos šaltiniai, Vilnius, 2003.
Svetikas E. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacija XIV a. pab.–XV a., t. 1: Archeologiniai radiniai su krikščioniškais simboliais, Vilnius, 2009.
Vaškevičiūtė I., Cholodinskienė A. Pavirvytės kapinynas (X–XIII amžiai), Vilnius, 2008. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Turkio karoliukas

Turkio karoliukas

20260309

Per archeologinius tyrinėjimus Vilniaus kultūriniuose sluoksniuose rasta daugiau nei trys dešimtys juvelyrinių dirbinių su brangakmeniais. XVI–XVII a. mena žiedai su deimantu, rubinu, turkiais, auskaras su koralu, dirbinys su smaragdu, agato ir turkio akutės, perlų, koralo, gagato, jaspio, turkio karoliukai.
Vienas iš papuošalų – melsvos spalvos nedidelis, vos 0,5 cm aukščio, karoliukas. Laboratorijoje atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad jis pagamintas iš turkio. Karoliukas galėjo būti vėrinio arba puošybinio dekoro detalė. Įvairių formų karoliukais puošti pasaulietiniai ir liturginiai dirbiniai, jie verti ir į vėrinius.

 

Plačiau

Publikuota: 2013-11-11 Atnaujinta: 2013-11-08 16:57
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika