Kaurų kriauklelė

Aktualu iki 2013-11-17

XVI a.–XVII a. pr.
Dydis 1,65 x 1,2 x 0,75 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1991 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 196.

Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų išoriniame kieme, į pietus nuo D rūsio, rasta kaurų kriauklelė. Kauras (hindi kauri) – jūrinis moliuskas iš Cypraea genties. Jų aptinkama tropinėse Indijos ir Ramiojo vandenynų srityse. Nuo seno kaurai paplitę įvairiose pasaulio šalyse ir dažniausiai būdavo naudojami kaip pinigai, papuošalai, amuletai, taip pat ritualiniais tikslais.

Dauguvos upės baseino didžiuoju prekybos keliu kaurų patekdavo į Livoniją, o iš ten – į Lietuvą, ypač į jos šiaurinę dalį. Anksčiausiai jų galėjo pasirodyti XI a. (Pavirvytės kapinyno duomenys).

Rasta tiek pavienių kaurų, tiek vėriniuose kartu su kabučiais, kryželiais, žvangučiais, karoliais, įvijėlėmis moterų, vaikų ir vyrų kapuose. Taip pat aptikta apyrankė-amuletas su šia kriauklele (Dubingių piliavietės bažnyčios palaidojimai, XVI a.).

Valdovų rūmų teritorijoje rastos kriauklės blogojoje pusėje yra rombo formos 0,55 x 0,3 cm dydžio skylutė. Todėl manoma, kad kriauklė galėjo būti vėrinio arba apyrankės dalis, o galbūt būdavo nešiojama kaip puošybinis elementas arba amuletas.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Kuncevičius A., Laužikas R. „Dubingių bažnyčia piliavietėje“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais, Vilnius, 2005.
Svetikas E. Alytaus kapinynas: christianizacijos šaltiniai, Vilnius, 2003.
Svetikas E. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacija XIV a. pab.–XV a., t. 1: Archeologiniai radiniai su krikščioniškais simboliais, Vilnius, 2009.
Vaškevičiūtė I., Cholodinskienė A. Pavirvytės kapinynas (X–XIII amžiai), Vilnius, 2008. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Sudegę karūniniai kokliai

20240909

Tvenkinio viduje susidariusiuose kultūriniuose sluoksniuose aptikta gausybė radinių, iš jų išsiskiria stipriai sudegusių karūninių koklių grupė. Jie buvo puošti ažūriniu masverku, padengti vienspalve, tikėtina, rudai žalsva ar žalia glazūra. Nuo didelio karščio kokliai stipriai deformavosi, molio masė perdegė, glazūra išsilydė, pakeitė spalvą ir įgavo stiklišką pavidalą.

Plačiau

Publikuota: 2013-11-11 Atnaujinta: 2013-11-08 16:57
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika