Kaurų kriauklelė

Aktualu iki 2013-11-17

XVI a.–XVII a. pr.
Dydis 1,65 x 1,2 x 0,75 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1991 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 196.

Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų išoriniame kieme, į pietus nuo D rūsio, rasta kaurų kriauklelė. Kauras (hindi kauri) – jūrinis moliuskas iš Cypraea genties. Jų aptinkama tropinėse Indijos ir Ramiojo vandenynų srityse. Nuo seno kaurai paplitę įvairiose pasaulio šalyse ir dažniausiai būdavo naudojami kaip pinigai, papuošalai, amuletai, taip pat ritualiniais tikslais.

Dauguvos upės baseino didžiuoju prekybos keliu kaurų patekdavo į Livoniją, o iš ten – į Lietuvą, ypač į jos šiaurinę dalį. Anksčiausiai jų galėjo pasirodyti XI a. (Pavirvytės kapinyno duomenys).

Rasta tiek pavienių kaurų, tiek vėriniuose kartu su kabučiais, kryželiais, žvangučiais, karoliais, įvijėlėmis moterų, vaikų ir vyrų kapuose. Taip pat aptikta apyrankė-amuletas su šia kriauklele (Dubingių piliavietės bažnyčios palaidojimai, XVI a.).

Valdovų rūmų teritorijoje rastos kriauklės blogojoje pusėje yra rombo formos 0,55 x 0,3 cm dydžio skylutė. Todėl manoma, kad kriauklė galėjo būti vėrinio arba apyrankės dalis, o galbūt būdavo nešiojama kaip puošybinis elementas arba amuletas.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Kuncevičius A., Laužikas R. „Dubingių bažnyčia piliavietėje“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais, Vilnius, 2005.
Svetikas E. Alytaus kapinynas: christianizacijos šaltiniai, Vilnius, 2003.
Svetikas E. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacija XIV a. pab.–XV a., t. 1: Archeologiniai radiniai su krikščioniškais simboliais, Vilnius, 2009.
Vaškevičiūtė I., Cholodinskienė A. Pavirvytės kapinynas (X–XIII amžiai), Vilnius, 2008. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Jono Sobieskio portretas

20250317

Grafikos darbe pavaizduotas Jonas Sobieskis – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1674–1696), Krokuvos kašteliono Jokūbo Sobieskio (1590–1646) ir Zofijos Teofilės Danilevičiūtės (1607–1661) sūnus. Jis studijavo kartu su broliu Mareku (Marek) Krokuvos gimnazijoje 1640–1641 m., o po to universitete. 1646–1648 m. keliavo po Europą, mokėsi karybos meno, studijavo literatūrą ir kalbas. Dalyvavo karuose su Ukrainos kazokų sukilėliais, Turkija, Švedija ir Rusija. Rėmė valdovo Jono Kazimiero Vazos (1648–1668) stovyklos pastangas įtvirtinti vivente rege, kai naujas valdovas renkamas, senajam dar gyvam esant. 

Plačiau

Publikuota: 2013-11-11 Atnaujinta: 2013-11-08 16:57
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika