Kaurų kriauklelė

Kaurų kriauklelė
Aktualu iki 2013-11-17

XVI a.–XVII a. pr.
Dydis 1,65 x 1,2 x 0,75 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1991 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 196.

Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų išoriniame kieme, į pietus nuo D rūsio, rasta kaurų kriauklelė. Kauras (hindi kauri) – jūrinis moliuskas iš Cypraea genties. Jų aptinkama tropinėse Indijos ir Ramiojo vandenynų srityse. Nuo seno kaurai paplitę įvairiose pasaulio šalyse ir dažniausiai būdavo naudojami kaip pinigai, papuošalai, amuletai, taip pat ritualiniais tikslais.

Dauguvos upės baseino didžiuoju prekybos keliu kaurų patekdavo į Livoniją, o iš ten – į Lietuvą, ypač į jos šiaurinę dalį. Anksčiausiai jų galėjo pasirodyti XI a. (Pavirvytės kapinyno duomenys).

Rasta tiek pavienių kaurų, tiek vėriniuose kartu su kabučiais, kryželiais, žvangučiais, karoliais, įvijėlėmis moterų, vaikų ir vyrų kapuose. Taip pat aptikta apyrankė-amuletas su šia kriauklele (Dubingių piliavietės bažnyčios palaidojimai, XVI a.).

Valdovų rūmų teritorijoje rastos kriauklės blogojoje pusėje yra rombo formos 0,55 x 0,3 cm dydžio skylutė. Todėl manoma, kad kriauklė galėjo būti vėrinio arba apyrankės dalis, o galbūt būdavo nešiojama kaip puošybinis elementas arba amuletas.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Kuncevičius A., Laužikas R. „Dubingių bažnyčia piliavietėje“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais, Vilnius, 2005.
Svetikas E. Alytaus kapinynas: christianizacijos šaltiniai, Vilnius, 2003.
Svetikas E. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacija XIV a. pab.–XV a., t. 1: Archeologiniai radiniai su krikščioniškais simboliais, Vilnius, 2009.
Vaškevičiūtė I., Cholodinskienė A. Pavirvytės kapinynas (X–XIII amžiai), Vilnius, 2008. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Porcelianinės skulptūrėlės fragmentas

Porcelianinės skulptūrėlės fragmentas

20260608

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje, rytinio ir šiaurinio korpusų prieigose, rastas porcelianinės skulptūrėlės fragmentas. Joje vaizduojama moters, vilkinčios ryškiaspalvį drabužį, dekoruotą kontrastingomis juostomis, figūra. Radinys aptiktas sluoksniuose, susiformavusiuose po 1830–1831 m. sukilimo, kai nugriautų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vietoje įsitvirtino carinės Rusijos administracinė ir karinė valdžia. Šis skulptūrėlės fragmentas pasakoja apie XIX a. dekoratyvinio porceliano madą, taip pat atspindi sudėtingą Lietuvos istorijos laikotarpį.

 

Plačiau

Publikuota: 2013-11-11 Atnaujinta: 2013-11-08 16:57
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika