Lovinė apatinė čerpė (stiegė)

Aktualu iki 2013-11-24

XVI a. pab.–XVII a. pr.
Ilgis 417 mm, plotis 145–180 mm, storis 16 mm
Steponavičienė D., Blaževičius P., Gendrėnas G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. II oficinos (Dvariškių rūmų) 2003–2005 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 1087.
Konservavo Aušra Lukaitytė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje XIV a. kultūriniuose sluoksniuose ėmė rastis čerpių fragmentų. Tuo metu tai buvo naujo tipo stogo danga: atspari ugniai, patvari, ja būdavo galima dekoruoti ir statinio stogą. Ankstyviausios čerpės buvo lovelio formos, gamintos iš raudonos molio masės. Mokslinėje literatūroje šios čerpės, atsižvelgiant į formą, įvardijamos kaip lovinės. Dengiant stogą būdavo naudojamos dviejų tipų lovinės čerpės: apatinės ir viršutinės.

Apatinės čerpės, dar vadinamos „vienuolėmis“, buvo masyvesnės už viršutines. Uždengus stogą jų beveik nesimatydavo. Viršutinės čerpės, dar vadinamos „vienuoliais“, būdavo ir statinio puošybos elementas. Viršutinės lovinės čerpės galėjo būti ne tik rausvos molio spalvos, bet ir padengtos glazūra (dažniausiai žalia) arba perdegtos (juodos arba pilkos). Gotikos laikotarpiu šios čerpės būdavo stogus puošiančių ornamentų dalis. Tokie stogai – vienas iš gotikinių statinių dekoro elementų.

Per archeologinius tyrimus sveikų lovinių apatinių čerpių rasta labai mažai. https://www.valdovurumai.lt/lankytojams/savaites-eksponatas/lovine-virsutine-cerpe-stiege

Atrodo, kad laikui bėgant kiek kito šio tipo čerpių dydis. 2003–2005 m. atliekant antros oficinos (Dvariškių rūmų) archeologinius tyrimus rasta apatinė lovinė čerpė, tyrėjų nuomone, sietina su XVI a. pab.–XVII a. pradžia. Todėl galima manyti, kad lovinės čerpės Vilniaus Žemutinės pilies statinių stogus dengė dar ir XVII amžiuje.

Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
Blaževičius P., Kaminskaitė I. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. II oficinos (Dvariškių rūmų) 2003–2005 m. archeologinių tyrimų ataskaita, t. 3, Vilnius, 2006, p. 56, 145, nuotr. 107.
Steponavičienė D., Blaževičius P., Gendrėnas G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. II oficinos (Dvariškių rūmų) 2003–2005 m. archeologinių tyrimų ataskaita, t. 1, Vilnius, 2006, p. 31.
Abramauskas S. Mūrinės statybos raida Lietuvoje XIII–XVI a., Vilnius, 2012, p. 116–117, 168.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 189.
Rackevičius G. „Vilniaus Aukštutinės pilies stogai XV a. pradžioje“, in: Iš baltų kultūros istorijos, ats. redaktorius V. Kazakevičius, Vilnius, 2000, p. 37, 43.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Brigantinos plokštelė

20240226

Per 2002 m. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų šiaurinio korpuso prieigų archeologinius tyrimus rasta ir įvairių tipų šarvų plokštelių iš pilies šturmus menančių XIV a. pabaigos – XV a. pradžios kultūrinių sluoksnių. Šioje vietoje aptikta ir brigantinos plokštelė nulūžusiu galu.

Plačiau

Publikuota: 2013-11-18 Atnaujinta: 2013-11-16 22:15
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika