Renesansinis koklis su Kūdikėliu Jėzumi

Aktualu iki 2013-12-29

XVI a. vid.
Ilgis 30 cm, plotis 18,9 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1990 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 233/2.

Šis koklis yra stačiakampio formos, padengtas geltona, balta, žalia ir violetine glazūromis.

Koklyje vaizduojamas ant gėlės žiedo stovintis berniukas su garbanotais plaukais, pakelta dešine ranka, vilkintis platų drabužį. Už jo plaikstosi juosta.

Koklio matrica pagaminta pagal populiarias XV a. II p.–XVI a. pr. graviūras. Viena tokių graviūrų priskiriama vokiečių raižytojo ir auksakalio Izraelio van Mekenemo (Israhel van Meckenem) dirbtuvei. I. van Mekenemas perkopijavo kito žymaus to meto menininko, vadinamo meistru E. S., kūrinį. Piešinyje vaizduojamas ant gėlės žiedo stovintis ir laiminantis Kūdikėlis Jėzus. Besiplaikstančioje juostoje įrašytas naujametis sveikinimas „Ein guot selig ior“.

Koklio matricos gamintojas tikriausiai dėl vietos trūkumo šiek tiek supaprastino piešinį – nebeliko įrašo juostoje, taip pat aureolės aplink Kūdikėlio Jėzaus galvą ir kryžiaus už jo.

http://www.britishmuseum.org/collectionimages/AN00052/AN00052408_001_l.jpg

Medžiagą parengė Eglė Zaveckienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Rackevičius G. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas, Vilnius, 2012.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Stiklinių apyrankių fragmentai

20250519

Stiklo masę išgauti išmokta II tūkstantmetyje prieš Kristų Egipte ir Artimuosiuose Rytuose. Stikliniams dirbiniams pagaminti reikėjo trijų pagrindinių komponentų – smėlio (silicio dioksido SiO₂), sodos (natrio karbonato Na₂CO₂) ir potašo (kalio karbonato K₂CO₃). Spalvą stiklui suteikdavo įvairių metalų (pavyzdžiui, švino, alavo ir kt.) oksidai. Iš stiklo masės gaminti ne tik indai, bet ir papuošalai. Labiausiai paplitę buvo įvairių spalvų, vienspalviai arba daugiaspalviai, stiklo karoliukai. Taip pat stiklinės apyrankės.
Tyrinėtojai pastebi, kad stiklinės apyrankės buvo paplitusios didelėje Europos dalyje ir būdingos tiek krikščioniškos, tiek pagoniškos, tiek ir musulmoniškos (pavyzdžiui, Pirėnų pusiasalyje) kultūros regionams. Šių dirbinių įvairovė buvo gana didelė. Apyrankių lankeliai – apvalaus, ovalaus, kvadratinio, pusapvalio skersinio pjūvio formos, lygūs, neornamentuoti, tordiruoti arba puošti spalvoto stiklo įvijomis.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2013-12-23 Atnaujinta: 2013-12-20 11:44
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika