Koklis su karaliaus figūra

Aktualu iki 2014-04-06

XVI a. vid.–XVI a. II p.
18 x 17,5 cm
Degtas molis su polichromine glazūra
Ožalas E., Montvilaitė-Zaveckienė E., Žvirblis A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio ir vakarinio korpusų archeologinių tyrimų 2007–2009 m. ataskaita, radinio inv. Nr. K 53.
Restauravo Alvyra Mizgirienė, rest. prot. Nr. 20/539 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Gausioje Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų koklių kolekcijoje yra keletas plokštinių renesansinių koklių, apie kuriuos žinome iš vienintelio aptikto radinio. Vienas iš jų – 2008 m. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vakarų korpuso didžiajame rūsyje rastas koklis su karaliaus figūra. Koklis aptiktas griuvenų su renesansinių koklių liekanomis sluoksnyje, susiformavusiame po 1610 m. gaisro.

Koklio plokštumoje profiliu pavaizduota stilizuota karaliaus figūra. Karaliaus galva pridengta kepure, papuošta viena didele plunksna, veidas su ūsais, iš po kepurės matyti trumpai kirpti plaukai. Jis vilki apsiaustą su atverčiama apykakle. Dvylika šio drabužio klosčių sudaro trikampio formos siluetą. Po apsiaustu matyti vertikalios tunikos klostės, o po jos apykakle – marškiniai, puošti iškiliais taškeliais. Dešinėje rankoje karalius laiko skeptrą, kairėje – valdžios obuolį. Figūros dešinėje pavaizduotas iškilus skritulys su trimis lapeliais.

Dr. Gintauto Rackevičiaus sudarytame XVI a. koklių kataloge šis koklis priskirtas kvadratinių koklių grupei (I/25 tipas). Šiuo ornamentu puoštas koklis priskirtas trečios morfologinės grupės kokliams, datuojamiems XVI a. 3 dešimt.–XVI a. pab.

Tokiu ornamentu puoštų koklių mažai aptikta ne tik Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Šių koklių fragmentų iki šiol rasta tik Vilniuje, Pilaitėje (dab. Vilniaus mieste) ir Kaune. Vilniuje po vieną fragmentą aptikta Senamiestyje, buvusių Menininkų, o dabar Prezidentūros rūmų komplekse S. Daukanto a. 3/8 ir XVI a. I p. koklių dirbtuvės vietoje Šv. Mykolo g. 8. Du fragmentai rasti Pilaitės piliakalnyje, tyrinėjant XVI a. stovėjusius dvaro rūmus. Kauno senamiestyje vienas šio tipo koklio fragmentas aptiktas Muitinės g. 14, 16 ir šeši fragmentai – D. Poškos g. 6.

Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkė Rita Manomaitienė

Panaudota literatūra
Rackevičius G. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas, Vilnius, 2012.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Adatos

20240916

Seniausios adatos – kaulinės, naudotos nuo Akmens amžiaus (taip pat ir Viduramžiais). Metalinės adatos gamintos nuo Bronzos amžiaus.
Adatų archeologai randa tiek gyvenamosiose vietovėse, tiek moterų, vaikų, vyrų kapuose. Tradicija įdėti adatas ir adatines laidojant buvo žinoma ir kitur, pavyzdžiui, Skandinavijoje. Ji išsilaikė iki pat XX a. pradžios. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniuose šaltiniuose taip pat užfiksuotas paprotys įdėti adatų ir siūlų laidojant moteris.

Plačiau

Publikuota: 2014-03-31 Atnaujinta: 2014-03-26 10:08
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika