Aktualu iki 2014-04-13

XVI a. vid.
Molis, majolika
Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rūmų pietinių vartų bokšto tyrimai 1996 m., radinio inv. Nr. 446.
Konservavo Aušra Lukaitytė, rest. prot. Nr. 228/9848 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Albarelas (it. albarello) – majolika dengtas molinis indas, skirtas vaistininkų tepalams ir cheminiams vaistams laikyti. Šie vaistinės indai kilę iš Artimųjų Rytų, tačiau nuo XV a. smarkiai išpopuliarėjo Ispanijoje ir Italijoje. Albarelo forma sumodeliuota taip, kad nemažo tūrio indą būtų patogu naudoti ir rikiuoti lentynose – į vidų įgaubtą cilindro pavidalo korpusą paprasta laikyti rankoje, o dėl plačios angos lengva išimti ir įdėti albarelo turinį.

Puošni albarelo išorė leidžia manyti, kad šie vaistinės indai turėjo ne tik funkcionalią, bet ir dekoratyvinę paskirtį ir atspindėjo vaistininko statusą bei turtingumą. Dažniausiai albarelai būdavo ištapomi augaliniais motyvais mėlynai ant balto pagrindo – gėlėmis, lapais, stilizuotais augalais. Prašmatnesni indai puošti herbais, alegorijomis, gyvūnais, cherubinų, mitinių veikėjų arba realių žmonių portretais, tapytais įvairiomis spalvomis. Taip pat neretai ant indo būdavo ištapoma puošni etiketė su viduje esančių medžiagų pavadinimais. XVIII a. pab. albarelai supaprastėjo, ilgainiui juos pakeitė paprasti, nedekoruoti vaistinės indai.

XVI a. II p. itališkosios majolikos albarelas su užrašais ir herbais

XVI a. II p. itališkosios majolikos albarelas, puoštas paukščių figūromis ir Renesanso laikotarpiui būdingu augalijos ornamentu

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rasta keletas fragmentų, priskirtinų skirtingiems albarelams. Vienas iš sveikesnių indų – iš aštuonių šukių suklijuotas albarelas. Indo išorė dengta mėlynos spalvos glazūra, vidus – tamsiai geltona. Albarelas buvęs paprastas – neornamentuotas, glazūra paskirstyta netolygiai.

Medžiagą parengė Sigutė Venckūnienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Piccolpasso C.  Li Tre Libri dell’Arte del Vasio (The Three Books of the Potter’s Art), London, 1934.
Ragauskienė R. „Vaistininkai XVI a. Vilniuje“, in: Vilniaus istorijos metraštis, t. 7, Vilnius, 2007, p. 29–54.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gotikinis koklis su Vilniaus žemės herbu

20231204

Vilniaus Žemutinės pilies didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje surasta per 600 gotikinių plokštinių koklių, dekoruotų heraldiniais ženklais, biblinėmis ir mitologinėmis scenomis. Gausioje koklių kolekcijoje yra ir keletas, kuriuose vaizduojami raiteliai. 

Plačiau

Publikuota: 2014-04-07 Atnaujinta: 2014-04-07 08:42
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika