Knygos susegimo dalis

Knygos susegimo dalis
Aktualu iki 2014-06-29

XVII–XVIII a.
Vario lydinys
Dydis 2,5 x 2,2 x 0,3 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarinio korpuso išorės archeologinių tyrimų 2007–2010 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 1.
Konservavo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 70/4936 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Šis knygos susegimas rastas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų teritorijoje (vakarų korpuso vietoje).

Dažniausiai knygų susegimai susideda iš dviejų dalių. Būtent šis knygos užsegimas yra užkabinamoji susegimo dalis ir gali būti priskiriamas III tipui, nes apkalo segamoji dalis turi ąselę, kuri būdavo tvirtinama prie kilpelės (tikriausiai metalinės, bet galėjo būti ir odinė). Pats apkalas išlietas tarsi imituojant stilizuotą gėlę. Apatinė jo dalis puošta dviem paraleliai einančiomis linijomis bei iškiliais taškiukais.

Tokia tarsi skulptūrinė apkalo forma buvo populiari XVII–XVIII amžiuje. Šiuo laikotarpiu knygų apkalai dažniausiai atlikdavo estetinę funkciją. Jie turėdavo žavėti ir kartu perteikti kokią nors idėją. Kuo turtingesnis savininkas, tuo prabangesni, sudėtingesni knygų apkalai. Jie būdavo tarsi papuošalai, pasididžiavimo objektas – galėdavo atskleisti savininko aukštą socialinį statusą. Galbūt dėl savo aukštos vertės tas pats knygos apkalas galėjo būti naudojamas ne vieną kartą (sudūlėjus arba suplyšus knygai, papuošimai galėdavo būti nuimami ir perdedami ant kitos knygos).

Apkalai buvo ganėtinai brangūs, tačiau matyti, kad XVII–XVIII a. stilistiškai analogiški dirbiniai daug labiau paplitę. Galbūt to priežastį galima sieti su masine jų gamyba arba kokios nors specifinės tematikos knygų sklaida. Tad ne išimtis ir šis knygos apkalas, kurio analogą galima išvysti ir ant šiuo metu Latvijoje saugomos 1766–1773 m. miesto paveldo registro knygos.

Medžiagą parengė Laura Grybauskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Adler G. Handbuch Buchverschluss und Buchbeschlag, Wiesbaden, 2010.
Vladimirovas L. Knygos istorija. Senovė. Viduramžiai. Renesancas. XVI–XVII amžius, Vilnius, 1979.
Revival. An exhibition of the Work of Restorers. Catalogue, 2014.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Lameliaro šarvų plokštelė su kniede

Lameliaro šarvų plokštelė su kniede

20260504

Vilniaus Žemutinės pilies ir Valdovų rūmų teritorija išsiskiria itin gausiu archeologinių radinių kiekiu. Žemutinės pilies XIV–XV a. sluoksniuose aptikti unikalūs artefaktai reikšmingai papildė to meto Lietuvos ir visos Europos asmeninės karių ginkluotės ir ypač šarvuotės pažinimo lauką. Archeologinėje medžiagoje galima išskirti tris skirtingus plokštelinių šarvų tipus – lameliarą, žvyninius šarvus ir brigantinas. Kai kurie šarvų tipai amžiams bėgant keitė vieni kitus arba lygiagrečiai laiko atžvilgiu egzistavo vieni šalia kitų. Prie trijų plokštelinių šarvų tipų pridėjus dar kitus šioje aplinkoje rastus šarvų tipus (grandinius, įtvarinius bei plokštinius), galima drąsiai teigti, kad Vilniaus Žemutinės pilies ir Valdovų rūmų teritorija išsiskiria didžiausia archeologų aptiktų šarvų tipų įvairove iš visų Europos pilių ir rezidencijų.

 

Plačiau

Publikuota: 2014-06-23 Atnaujinta: 2014-06-20 13:54
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika