Knygos susegimo dalis

Aktualu iki 2014-06-29

XVII–XVIII a.
Vario lydinys
Dydis 2,5 x 2,2 x 0,3 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarinio korpuso išorės archeologinių tyrimų 2007–2010 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 1.
Konservavo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 70/4936 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Šis knygos susegimas rastas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų teritorijoje (vakarų korpuso vietoje).

Dažniausiai knygų susegimai susideda iš dviejų dalių. Būtent šis knygos užsegimas yra užkabinamoji susegimo dalis ir gali būti priskiriamas III tipui, nes apkalo segamoji dalis turi ąselę, kuri būdavo tvirtinama prie kilpelės (tikriausiai metalinės, bet galėjo būti ir odinė). Pats apkalas išlietas tarsi imituojant stilizuotą gėlę. Apatinė jo dalis puošta dviem paraleliai einančiomis linijomis bei iškiliais taškiukais.

Tokia tarsi skulptūrinė apkalo forma buvo populiari XVII–XVIII amžiuje. Šiuo laikotarpiu knygų apkalai dažniausiai atlikdavo estetinę funkciją. Jie turėdavo žavėti ir kartu perteikti kokią nors idėją. Kuo turtingesnis savininkas, tuo prabangesni, sudėtingesni knygų apkalai. Jie būdavo tarsi papuošalai, pasididžiavimo objektas – galėdavo atskleisti savininko aukštą socialinį statusą. Galbūt dėl savo aukštos vertės tas pats knygos apkalas galėjo būti naudojamas ne vieną kartą (sudūlėjus arba suplyšus knygai, papuošimai galėdavo būti nuimami ir perdedami ant kitos knygos).

Apkalai buvo ganėtinai brangūs, tačiau matyti, kad XVII–XVIII a. stilistiškai analogiški dirbiniai daug labiau paplitę. Galbūt to priežastį galima sieti su masine jų gamyba arba kokios nors specifinės tematikos knygų sklaida. Tad ne išimtis ir šis knygos apkalas, kurio analogą galima išvysti ir ant šiuo metu Latvijoje saugomos 1766–1773 m. miesto paveldo registro knygos.

Medžiagą parengė Laura Grybauskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Adler G. Handbuch Buchverschluss und Buchbeschlag, Wiesbaden, 2010.
Vladimirovas L. Knygos istorija. Senovė. Viduramžiai. Renesancas. XVI–XVII amžius, Vilnius, 1979.
Revival. An exhibition of the Work of Restorers. Catalogue, 2014.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kirvis

20250217

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies ir vėliau Valdovų rūmų teritorijoje aptikta įvairių tipų kirvių iš skirtingų laikotarpių. Iki šiol mokslininkų diskusijos dėl tam tikrų kirvių tipų paskirties išlieka aktyvios ir nevienareikšmės. Tyrėjai nesutaria, kiek iš šių kirvių buvo pritaikyti kasdieniams darbams, o kiek jų buvo naudojami kaip ginklai mūšyje. Tik atidžiai išnagrinėjus kiekvieno kirvio konstrukciją, svorį, dydį bei kitus techninius duomenis, galima gana aiškiai atskirti kirvius, kurie buvo skirti tik darbui, nuo sukurtų kovai. Taip pat negalima atmesti galimybės, kad kai kurie kirviai buvo universalūs – jie galėjo tarnauti tiek kaip darbo įrankiai, tiek ir kaip ginklai.

 

Plačiau

Publikuota: 2014-06-23 Atnaujinta: 2014-06-20 13:54
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika