Knygos susegimo dalis

Knygos susegimo dalis
Aktualu iki 2014-06-29

XVII–XVIII a.
Vario lydinys
Dydis 2,5 x 2,2 x 0,3 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarinio korpuso išorės archeologinių tyrimų 2007–2010 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 1.
Konservavo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 70/4936 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Šis knygos susegimas rastas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų teritorijoje (vakarų korpuso vietoje).

Dažniausiai knygų susegimai susideda iš dviejų dalių. Būtent šis knygos užsegimas yra užkabinamoji susegimo dalis ir gali būti priskiriamas III tipui, nes apkalo segamoji dalis turi ąselę, kuri būdavo tvirtinama prie kilpelės (tikriausiai metalinės, bet galėjo būti ir odinė). Pats apkalas išlietas tarsi imituojant stilizuotą gėlę. Apatinė jo dalis puošta dviem paraleliai einančiomis linijomis bei iškiliais taškiukais.

Tokia tarsi skulptūrinė apkalo forma buvo populiari XVII–XVIII amžiuje. Šiuo laikotarpiu knygų apkalai dažniausiai atlikdavo estetinę funkciją. Jie turėdavo žavėti ir kartu perteikti kokią nors idėją. Kuo turtingesnis savininkas, tuo prabangesni, sudėtingesni knygų apkalai. Jie būdavo tarsi papuošalai, pasididžiavimo objektas – galėdavo atskleisti savininko aukštą socialinį statusą. Galbūt dėl savo aukštos vertės tas pats knygos apkalas galėjo būti naudojamas ne vieną kartą (sudūlėjus arba suplyšus knygai, papuošimai galėdavo būti nuimami ir perdedami ant kitos knygos).

Apkalai buvo ganėtinai brangūs, tačiau matyti, kad XVII–XVIII a. stilistiškai analogiški dirbiniai daug labiau paplitę. Galbūt to priežastį galima sieti su masine jų gamyba arba kokios nors specifinės tematikos knygų sklaida. Tad ne išimtis ir šis knygos apkalas, kurio analogą galima išvysti ir ant šiuo metu Latvijoje saugomos 1766–1773 m. miesto paveldo registro knygos.

Medžiagą parengė Laura Grybauskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Adler G. Handbuch Buchverschluss und Buchbeschlag, Wiesbaden, 2010.
Vladimirovas L. Knygos istorija. Senovė. Viduramžiai. Renesancas. XVI–XVII amžius, Vilnius, 1979.
Revival. An exhibition of the Work of Restorers. Catalogue, 2014.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2014-06-23 Atnaujinta: 2014-06-20 13:54
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika