XV a. pab. – XVI a. pr.
Ilgis 50 mm, skersmuo plačiausioje vietoje 38 mm
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Ploto į pietus nuo I oficinos archeologinių tyrimų 2005–2009 m. ataskaita, radinio inv. Nr. Ka-32.
Konservavo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 255/817 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Medžiagą nustatė Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus meistras – taksidermistas Ramūnas Keraitis
Įdomus ir neįprastas iš rago pagamintas kiaušinis buvo rastas 2008 m. atliekant archeologinius tyrimus netoli Vilniaus Žemutinės pilies gynybinės sienos M38. Iš briedžio rago pamato išdrožtas ir kruopščiai nugludintas kiaušinis datuojamas XV amžiumi. Tai vidutinio vištos kiaušinio dydžio radinys.
Žinoma, jog keletas tokių dirbtinių kiaušinių yra ir kaimyninėse šalyse. Manoma, kad bent jau iš molio pagaminta ir dekoruotoji jų dalis gali būti susijusi su senaisiais papročiais, vėliau virtusiais velykinių margučių dekoravimo tradicija. Kita vertus, archeologų rasti dirbtiniai kiaušiniai gali būti siejami ir su naminių paukščių veisimu. Iki šiol egzistuoja metodas palikti vieną kiaušinį pereklės lizde kaip savotišką orientyrą, kad naminiai paukščiai kiaušinius dėtų tik paruoštoje vietoje. Norint atskirti lizde paliktą seną kiaušinį nuo naujo, jį galima paženklinti. Tačiau ilgai nepakeistas kiaušinis lizde gali supūti, o kartais net sprogti. Dėl šios priežasties šiandien naudojami ir įvairūs mediniai arba plastikiniai kiaušinių pakaitalai. Žinoma, kad tam tikslui tinka net teniso kamuoliukai arba nuluptos bulvės.
Kol kas nėra jokių faktų, leidžiančių teigti, kad kaip tik tam galėjo būti naudojamas kaulinis kiaušinis, kuriam pagaminti iš sudėtingai apdirbamos medžiagos reikėjo gana daug laiko ir įgūdžių. Nesant pakankamai duomenų, minėto netikro kiaušinio paskirtis arba panaudojimo galimybės šiuo metu lieka nenustatytos. Matyt, kiaušinis ir aptariamuoju laikotarpiu buvo savotiškas gamtos atgimimo, gyvybės pradžios simbolis.
Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas
Ambraziejus J. Vištos, jų veislė, auginimas, ligos, gydymo būdai ir vaistai, Vilnius, 1907.
Blaževičius P., Rumbutis S., Zarankaitė T. „Medžiokliniai, medžiojamieji ir naminiai paukščiai Vilniaus Žemutinėje pilyje XIV–XVI a. naujausių tyrimų duomenimis“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 2: MMXI, comparavit G. Striška, Vilnae MMXII, p. 299–319.
Galaunė P. Lietuvių liaudies menas: jo formų plėtojimosi pagrindai, Vilnius, 1988.
Археалогiя i нумiзматыка Беларусi. Энцыклапедыя, редакторы: Гетаў В. В. и др., Минск, 1993.
Археалогiя Беларусi, т. 3: Сярэдневяковы перыяд (IX–XIII стст.), Лысенка П. Ф. под ред., Мiнск, 2000.
