Šachmatų žirgo figūrėlė

Žirgo figūrėlė, XIV–XV a.
Aktualu iki 2014-08-17

XIV–XV a.
Steponavičienė D., Blaževičius P., Gendrėnas G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. II oficinos (dvariškių rūmų) 2003–2005 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 2006, radinio inv. Nr. Ka-36

Iki šiol Lietuvoje rasta tik viena viduramžiais datuojama šachmatų žirgo figūrėlė. Vilniaus Žemutinėje pilyje rasta cilindro formos figūrėlė yra 36 mm aukščio ir su žirgo galvą simbolizuojančiu trikampiu viršuje. Figūrėlės pagrindas yra žemo cilindro formos su dviem voleliais, jo skersmuo – 20 mm, vidurinės cilindro formos pakopos skersmuo – 16 mm. Viršutinė dalis trikampio formos, jos aukštis – 12 mm, plotis – 13 mm. Kol kas tai vienintelis toks artefaktas ne tik rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, bet ir visoje Rytų Europoje.

Žirgas priskiriamas vadinamajam naujosios abstrakcijos stiliui, kuriam būdingos laiptuotos abstrakčių formų figūrėlės. Šio stiliaus šachmatai evoliucionavo iš abstrakčių arabiškų figūrėlių. Lyginant šią figūrėlę su arabiškais žirgais, akivaizdžiai matyti jų panašumas – cilindro formos korpusas ir trikampė galva. Aptariamas žirgas – lyg tarpinė žirgo figūrėlės forma: figūrėlės korpusas jau įgavo naujajai abstrakcijai būdingą profiliuoto cilindro formą, tačiau viršutinė dalis dar nevaizduoja realistinės žirgo galvos. Europos archeologinėje medžiagoje žinomas tik vienas panašus artefaktas – XII a. pab.–XIII a. pr. datuojama figūrėlė saugoma Stokholmo muziejuje.

Remiantis šiuo radiniu, galima teigti, kad XIV a. pab.–XVI a. rytinėje Europos dalyje buvo paplitusios tokio tipo figūrėlės.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Blaževičius P. „Seniausieji Lietuvos šachmatai“, in: Lietuvos archeologija, 2009, t. 34, p. 59–104.
Blaževičius P. Seniausieji Lietuvos žaislai, Vilnius, 2011.
Murray H. J. R. A History of Chess, Oxford, 1913.
Steponavičienė D., Blaževičius P., Gendrėnas G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. II oficinos (dvariškių rūmų) 2003–2005 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 2006, I.
Wichmann H., Schach S. Ursprung und Wandlung der Spielfigur in zwölf Jahrhunderten, München, 1960.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gobelenas „Aleksandro Didžiojo ir Statiros vestuvių šventė“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

Gobelenas „Aleksandro Didžiojo ir Statiros vestuvių šventė“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

20251208

Briuselio dirbtuvėse išaustame gobelene vaizduojamas įvykis iš Aleksandro Didžiojo gyvenimo. Šis Antikos karvedys, Makedonijos karalius (336–323 pr. Kr.) sukūrė imperiją, kuri vienijo daugybę tautų ir užėmė didžiulę teritoriją, apimančią dalį pietų Europos ir didelę dalį Vidurinės Azijos. Ilgai kovojęs su persų valdovu Darijumi III, Aleksandras jį nugalėjo Iso mūšyje 333 pr. Kr., o 324 m. pr. Kr. Sūzuose (dab. Šušas, Iranas) vedė Darijaus III dukterį Statirą. Šių vestuvių scena pavaizduota muziejaus turimame gobelene. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad vestuvės buvo labai iškilmingos. Kartu su Aleksandru vietines moteris vedė daug jo bendražygių bei pavaldinių.

 

Plačiau

Publikuota: 2014-08-11 Atnaujinta: 2014-08-07 16:32
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika