Šachmatų žirgo figūrėlė

Žirgo figūrėlė, XIV–XV a.
Aktualu iki 2014-08-17

XIV–XV a.
Steponavičienė D., Blaževičius P., Gendrėnas G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. II oficinos (dvariškių rūmų) 2003–2005 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 2006, radinio inv. Nr. Ka-36

Iki šiol Lietuvoje rasta tik viena viduramžiais datuojama šachmatų žirgo figūrėlė. Vilniaus Žemutinėje pilyje rasta cilindro formos figūrėlė yra 36 mm aukščio ir su žirgo galvą simbolizuojančiu trikampiu viršuje. Figūrėlės pagrindas yra žemo cilindro formos su dviem voleliais, jo skersmuo – 20 mm, vidurinės cilindro formos pakopos skersmuo – 16 mm. Viršutinė dalis trikampio formos, jos aukštis – 12 mm, plotis – 13 mm. Kol kas tai vienintelis toks artefaktas ne tik rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, bet ir visoje Rytų Europoje.

Žirgas priskiriamas vadinamajam naujosios abstrakcijos stiliui, kuriam būdingos laiptuotos abstrakčių formų figūrėlės. Šio stiliaus šachmatai evoliucionavo iš abstrakčių arabiškų figūrėlių. Lyginant šią figūrėlę su arabiškais žirgais, akivaizdžiai matyti jų panašumas – cilindro formos korpusas ir trikampė galva. Aptariamas žirgas – lyg tarpinė žirgo figūrėlės forma: figūrėlės korpusas jau įgavo naujajai abstrakcijai būdingą profiliuoto cilindro formą, tačiau viršutinė dalis dar nevaizduoja realistinės žirgo galvos. Europos archeologinėje medžiagoje žinomas tik vienas panašus artefaktas – XII a. pab.–XIII a. pr. datuojama figūrėlė saugoma Stokholmo muziejuje.

Remiantis šiuo radiniu, galima teigti, kad XIV a. pab.–XVI a. rytinėje Europos dalyje buvo paplitusios tokio tipo figūrėlės.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Blaževičius P. „Seniausieji Lietuvos šachmatai“, in: Lietuvos archeologija, 2009, t. 34, p. 59–104.
Blaževičius P. Seniausieji Lietuvos žaislai, Vilnius, 2011.
Murray H. J. R. A History of Chess, Oxford, 1913.
Steponavičienė D., Blaževičius P., Gendrėnas G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. II oficinos (dvariškių rūmų) 2003–2005 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 2006, I.
Wichmann H., Schach S. Ursprung und Wandlung der Spielfigur in zwölf Jahrhunderten, München, 1960.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Turkio karoliukas

Turkio karoliukas

20260309

Per archeologinius tyrinėjimus Vilniaus kultūriniuose sluoksniuose rasta daugiau nei trys dešimtys juvelyrinių dirbinių su brangakmeniais. XVI–XVII a. mena žiedai su deimantu, rubinu, turkiais, auskaras su koralu, dirbinys su smaragdu, agato ir turkio akutės, perlų, koralo, gagato, jaspio, turkio karoliukai.
Vienas iš papuošalų – melsvos spalvos nedidelis, vos 0,5 cm aukščio, karoliukas. Laboratorijoje atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad jis pagamintas iš turkio. Karoliukas galėjo būti vėrinio arba puošybinio dekoro detalė. Įvairių formų karoliukais puošti pasaulietiniai ir liturginiai dirbiniai, jie verti ir į vėrinius.

 

Plačiau

Publikuota: 2014-08-11 Atnaujinta: 2014-08-07 16:32
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika