Livonijos šilingų kaldinimo spaudai

Aktualu iki 2014-08-24

XVI a. II p.
Geležis
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos 1988 m. tyrimai, radinių inv. Nr. 1-7
Konservavo Laima Vedrickienė, rest. prot. Nr. 236/649 (Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras)

Septyni monetų kaldinimo spaudai rasti 1988 m. tiriant vieną iš Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rūsių. Penki jų viršutiniai ir du apatiniai. Dirbiniai buvo smarkiai paveikti korozijos, juos nuvalius ant vieno išryškėjo humanistinių grafemų grupės „LIVO“ ir „HAR“. Tyrinėtojai mano, kad spaudai skirti Livonijos ordino magistro Gotardo Ketlerio (Gotthard Kettler, 1559–1561) ir Rygos miesto bendriems šilingams kaldinti arba Rygos arkivyskupo Vilhelmo (1539–1563) ir Gotardo Ketlerio bendroms monetoms. Visas įrašas turėtų būti toks: GOTHAR(dus) D(ci) G(ratia) M(agister) LlVO(niae). Įrašas apjuosia magistro herbą, sukomponuotą su kryžiumi (Livonijos ordino herbas).

Kaip šie Lietuvoje nenaudotų monetų kaldinimo įrankiai pateko į Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus, belieka tik spėlioti. Viena versijų galėtų būti ta, kad Livonijos ordino magistras 1561 m. tapo Žygimanto Augusto vasalu ir gavo teisę kaldinti tokio pat svorio monetas, kaip ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Gali būti, kad „Pasidavimo akto“ laikotarpiu monetų spaudai buvo atvežti iš Rygos į Vilnių.

Gotardas Ketleris (1517–1587) buvo kilęs iš Vestfalijos didikų, 1559 m. išrinktas Livonijos ordino magistru. Vėliau perėjo į liuteronų tikėjimą ir 1566 m. nutraukė celibatą, vedė Meklenburgo kunigaikštytę Aną (1533–1602) ir su ja susilaukė keturių vaikų.

Monetų kaldinimas viduramžiais

http://muzeydeneg.ru/wp-content/uploads/2012/07/013.jpg

http://muzeydeneg.ru/wp-content/uploads/2012/07/021.jpg

Pacta Subiectionis, pasirašyto 1561 m. lapkričio 28 d. Vilniuje, pagal kurį įkuriama Kuršo hercogystė, Abiejų Tautų Respublikos vasalė, vertimas į vokiečių kalbą

http://www.archiv.org.lv/hercogiste/1/L_PactaSubj-1_640-4-239-4.jpg

Nežinomas autorius, Kuršo kunigaikštis Gotardas su kunigaikštiene Ana, 1584 m.

http://www.archiv.org.lv/hercogiste/3/L_Gothards_un_Anna.jpg

Medžiagą parengė Eglė Zaveckienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudoti šaltiniai ir literatūra
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 1: 1988 metų tyrimai, Vilnius, 1989.
Ivanauskas E., Kuncevičius A. „Livonijos monetų spaudai Vilniaus Žemutinėje pilyje“, in: Numizmatika, t. 1, Vilnius, 2000.
Dolinskas V. „Kai kurie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Kuršo kunigaikštystės santykių aspektai XVI–XVIII amžiais“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. II, comp. G. Striška, Vilnius, 2012, p. 369–378.
„The 450th anniversary of the Duchy of Courland and Semigallia“, http://www.archiv.org.lv/hercogiste/index.php?lang=en&id=10.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kovos peilio geležtės smaigalys

20250324

2002 m. tyrinėjant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų (Žemutinės pilies) išorinį kiemą, aptiktas kovos peilio geležtės smaigalys. Radinio ilgis 11,4 cm, plotis 1–2,3 cm, storis 0,6 cm.
Nulūžęs kovos peilio geležtės fragmentas nėra vienintelis tokio tipo ginklo radinys pilies ir rūmų teritorijoje. Iki šiol žinomi bent du santykinai sveiki kovos peiliai, keletas jų fragmentų bei odinės makštys, skirtos šio tipo ginklams. Panašūs ir jiems giminingi kovos peiliai Europoje buvo naudojami nuo XIV a. pabaigos iki XVII amžiaus. Šie ginklai, žinomi pavadinimais Bauernwehr, Hauswehr, Rugger,tesak ar kord, išsivystė iš buitinių peilių. Kai kuriuose Europos regionuose, uždraudus valstiečiams ir miestiečiams nešiotis kalavijus, tokie peiliai tapo alternatyva ginkluotės sprendimams. 

Plačiau

Publikuota: 2014-08-18 Atnaujinta: 2014-08-14 08:50
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika