Knyga „Didysis artilerijos menas“

Knyga „Didysis artilerijos menas“
Aktualu iki 2014-10-05

Grand art d’artilerie. Par le Sieur CASIMIR SIEMIENOWICZ Chevalier Litvanien. Iadis Lieutenant General de l’ Altillrie dans le Royaume de Pologne. Mise en François pat PIERRE NOIZET Mecerien, Amsterodami, MDCLI [1651].

Popierius, oda
Dydis: 32 x 21,5 cm
Inv. Nr. VR-516
Pirminės apskaitos Nr. GEK 537
Eksponatas 2010 m. balandžio 10 d. įsigytas Christie’s aukcione (Paryžius, Prancūzija).

Garsus karo inžinierius ir artileristas Kazimieras Semenavičius (Casimir Siemienowicz (apie 1600–apie 1651) gimė netoli Raseinių. Žinoma, kad jis Vilniaus universitete studijavo matematiką, fiziką, chemiją ir architektūrą. 1632–1633 m. dalyvavo kare su Rusija, o 1644 m. – su totoriais. Apie 1645 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza skyrė lėšų K. Semenavičiaus kelionei į Nyderlandus, kur jis turėjo galimybę gilinti karybos žinias. Grįžęs 1647 m. buvo paskirtas artilerijos inžinieriumi, vėliau artilerijos vyriausiojo vado pavaduotoju. 1648 m. buvo išvykęs į Lvovą ir Pilavcus, kur dalyvavo perdislokuojant artilerijos dalinius. Įdomu tai, kad 1649 m. jis vėl išvyko į Nyderlandus, kur baigė rašyti ir 1650 m. Amsterdame lotynų kalba išleido garsųjį veikalą „Artis magne artilleriae“ („Didysis artilerijos menas“). Knyga sulaukė stulbinamo pasisekimo. Maždaug pusantro šimto metų tai buvo pagrindinis veikalas norintiesiems studijuoti artilerijos mokslą. Išleista knyga iš karto buvo pradėta versti į kitas kalbas. 1651 m. pasirodė vertimas prancūzų kalba, 1676 m. – vokiečių kalba, 1729 m. – anglų kalba.

Knyga gausiai iliustruota. Ją sudaro penki skyriai, trečiajame aptariami raketų tipai bei gamybos būdai.

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai šiuo metu turi net du knygos egzempliorius – prancūzų ir vokiečių kalbomis.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 21, Vilnius, 2012, p. 418.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gobelenas „Frankų karaliaus Chlodvigo krikštas“ (serija „Karaliaus Chlodvigo istorija“)

Gobelenas „Frankų karaliaus Chlodvigo krikštas“ (serija „Karaliaus Chlodvigo istorija“)

20251117

Chlodvigas, frankų karaliaus Childeriko I sūnus, gimė apie 466 m. e. metus. Kai 358 m. e. m. šią germanų gentį pavergė romėnai, jai buvo leista apsigyventi dabartinėje Belgijos teritorijoje su sąlyga, kad gins sieną ir siųs kareivius Romos armijai. Romos provincija Galija tęsėsi nuo Reino upės šiaurėje iki Pirėnų kalnų pietuose. Bet 454 m. e. m. mirus romėnų generolui Etijui, Galijoje nebeliko tvirtos valdžios. Be to, 476 m. e. m. žlugo paskutinis Romos imperatorius Romulas Augustulas ir Vakarų Romos imperija subyrėjo. Nenuostabu, kad tėvą soste pakeitęs Chlodvigas ėmė siekti išplėsti savo karalystės sienas. 486 m. e. m. mūšyje prie Suasono jis nugalėjo paskutinį Romos vietininką Galijoje. Ši pergalė leido jam užvaldyti visą teritoriją tarp Somos upės šiaurėje ir Luaros upės centrinėje ir vakarų Galijoje.

 

Plačiau

Publikuota: 2014-09-29 Atnaujinta: 2017-09-18 14:13
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika