XVI a. pab.–XVII a. pr.
17,8 x 16,3 cm
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų 2006–2008 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 363.
Keturkampio formos žalios spalvos glazūra dengto koklio plokštėje po atlantų figūrų prilaikoma arka įkomponuota alegorinė kompozicija AUDITUS (Klausa). Moters figūra vaizduojama peizažo su elniu fone. Ji ranka liečia liutnios stygas, šalia pavaizduoti kiti styginiai bei pučiamieji instrumentai, atversta natų knyga. Koklio apatinėje dalyje įrėmintas užrašas lotynų kalba, įvardijantis alegorijos pavadinimą.
Kokliai su penkis žmogaus pojūčius iliustruojančiomis alegorijomis – viena įdomesnių Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje rastų XVI a. pab.–XVII a. pr. koklių serijų. Juose alegorijas padeda atpažinti lotynų kalba užrašyti pavadinimai ir personažų laikomi atributai bei gyvūnai. Skonio alegorija (GUSTUS) pavaizduota sodo aplinkoje su vaisių pintine, Uoslės (ODORATUS) – su šunimis ir gėlių vaza, Lytėjimo (TACTUS) – su paukščiu ant rankos, Regos (VISUS) – su veidrodžiu ir sakalu arba ereliu prie kojų.
Pojūčių asociacija su gyvūnais buvo populiari Viduramžių bestiariumuose. Pavyzdžiui, lūšis būdavo tapatinama su rega, grifas – su uosle, voras – su lytėjimu: Nos aper auditu, lynx visu, simia gustu, Vultur odoratu praecellit, aranea tactu (Tomas Šantimprietis (Thomas Cantimpratensis), Liber de naturis rerum, 1230–1245).
Vienas žymiausių XV a. pab.–XVI a. pr. vaizduojamojo meno kūrinių su pojūčių asociacijomis yra šešių gobelenų serija „Dama ir vienragis“, saugoma Kliuni muziejuje – Nacionaliniame Viduramžių muziejuje (Paryžius, Prancūzija):
Renesanso ir Baroko epochose penki pojūčiai dažniausiai būdavo vaizduojami pasitelkiant mūzas su atitinkamais atributais. Bene pirmasis taip pojūčius pavaizdavo Georgas Pencas (Georg Pencz) savo 1539–1541 m. graviūrų serijoje. Graviūrų apačioje kartu yra ir rimuotas dvieilis apie pojūčių ryšį su tam tikrais gyvūnais, kaip ir Viduramžių tekstuose (regėjimo su lūšimi, klausos su šernu, uoslės su grifu, skonio su beždžione, lytėjimo su voru):
Georgas Pencas, Penki pojūčiai. Klausa, apie 1544 m., Britų muziejus (Londonas, Didžioji Britanija)
Penkių pojūčių alegorijos manierizmo ir Baroko laikotarpiu buvo itin populiarios Nyderlandų menininkų darbuose. Juose, skirtingai negu G. Penco graviūrose, neretai fone vaizduotos ir Kristaus gyvenimo scenos. Pavyzdžiui, virš Klausos alegorijos vaizduotas Apreiškimas, virš Regėjimo – Piemenėlių garbinimas, virš Kvapo – išminčius su smilkalais ir mira, Lytėjimo – Kristaus dėjimas į karstą. Atvaizdai, panašiausi į Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje rastuose kokliuose vaizduojamas alegorijas, yra Kornelio Korto (Cornelis Cort, 1533–1578) 1561 m., Rafaelio Sadelerio (Raphaël Sadeler I, 1560–1628) 1581 m. ir Marteno de Voso (Maarten de Vos, 1532–1603) graviūrų serijose, Klausos alegorijos kompozicija – Jano van Baleno (Jan van Balen, 1611–1654) paveiksle:
Rafaelis Sadeleris, Klausos alegorija, 1581 m., Amsterdamo valstybinis muziejus (Nyderlandai);
Martenas de Vosas, Klausos alegorijos, Oklando meno galerija (Naujoji Zelandija);
Janas van Balenas, Klausos alegorija
Olandijos architekto ir inžinieriaus Hanso Vredemano de Vriso (Hans Vredeman de Vries, 1527–1607) ir jo sūnaus Pauliaus (Paul Vredeman de Vries, 1567–apie 1630) 1606 m. išleistame traktate „Architectura: la haulte & fameuse science, consistante en cincq manières d’édifices ou fabriques, c’est à scavoir, en toscane, dorique, ionique, corinthiaque & composée <...>“ kiekvienas iš šių pojūčių buvo priskirtas netgi skirtingiems architektūriniams orderiams: regos – toskaniškajam, klausos – dorėniškajam, uoslės – jonėniškajam, skonis – korintiškajam, lytėjimo – kompozitiniam:
http://gallica.bnf.fr/ark:/12148/bpt6k108048s/f35.image.r=vredeman+de+vries.langFR (Prancūzijos nacionalinė biblioteka).
Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Meilūnienė J. „Lietuvos koklinės krosnys ir koklių gamyba XIV–XVII a. I pusėje“, in: Nuo gotikos iki romantizmo, Vilnius, 1992.
Nordenfalik C. „The Five Senses in Late Medieval and Renaissance Art“, in: Journal of the Warburg and Courtauld Institutes, 1985, vol. 48, p. 1–22.
Striškienė Ė. „Archeologinių radinių panaudojimas atkuriant Vilniaus Žemutinės pilies didžiųjų kunigaikščių rūmų interjerą: XV–XVII a. grindų danga ir krosnys“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, comparavit G. Striška, Vilnius, 2014, vol. 3 (atiduota spaudai).
Tautavičius A. Vilniaus pilies kokliai (XVI–XVII a.), Vilnius, 1969, p. 24–26.
