Stalinis laikrodis

Stalinis laikrodis
Aktualu iki 2014-10-26

Augsburgas, Vokietija, XVII a.
Vario lydinys, geležis, stiklas, raižymas, liejimas, tekinimas, auksavimas
10 x 14 x 14 cm
Įrašas: „Christoph Müller Aug“
Inv. Nr. VR-662
Pirminės apskaitos Nr. GEK 706
Laikrodis 2011 m. gruodžio 12 d. įsigytas „Antiquitäten Markus Kral e.U.“ antikvariate (Austrija)

Nuo seniausių laikų žmonės gyveno pagal gamtos ritmą, ir įvairūs jos ženklai padėdavo nuspėti laiką. Žmogui buvo labai svarbu nustatyti tikslų laiką, todėl sukurta įvairių laiko skaičiavimo prietaisų. Tačiau ryški pažanga įvyko Viduramžiais, kai atsirado mechaninių svarsčiais varomų laikrodžių. Pirmieji tokie laikrodžiai sukurti XIII a. pabaigoje, tačiau daugiau žinių yra apie XIV a. laikrodžius. Jie būdavo montuojami bokštuose ir bažnyčių varpinėse, o varpų dūžiai pranešdavo valandas. 1510 m. Niurnbergo meistras Peteris Henleinas (Peter Henlein) sukūrė pirmą nešiojamąjį laikrodį, kurio mechanizmas buvo varomas prisukamąja spyruokle. Nors pirmieji spyruokle varomi laikrodžiai turėjo tik vieną rodyklę ir rodė tik valandas, tais laikais tai buvo didžiulė pažanga. Nuo XVI a. pradėta gaminti įvairius nešiojamuosius ir stalinius mechaninius laikrodžius. XVII a. atsiranda minutes rodanti rodyklė.

Jau XVI a. yra žinoma apie laikrodžius Lietuvoje. Žygimanto Augusto dvare Vilniuje dirbo laikrodininkai. Šis valdovas turėjo keletą laikrodžių, kuriuos buvo gavęs dovanų ir pirkęs. Žygimanto Augusto motina Bona Sforca (Sforza) turėjo du laikrodžius, kurie minimi jos daiktų sąraše, sudarytame po mirties 1557–1558 metais. XVII a. valdęs Žygimantas Vaza net ir pats kartu su tikrais laikrodininkais yra bandęs kurti laikrodžius. Didikai taip pat pradėjo naudoti mechaninius nešiojamuosius laikrodžius. Pavyzdžiui, Leono Sapiegos žmona Darata Firlejūtė antkapiniame paminkle vaizduojama su pakabinamuoju laikrodžiu. Ir atrodo, kad dalis mechaninių laikrodžių buvo pagaminta vietoje, nes jau XVI a. pab. – XVII a. Vilniuje dirbo daug laikrodininkų, tokių kaip Hansas Honefeltas (Hans Honefelt), Johanas Klasenas (Johann Klassen), Jokūbas Gierkė (Jacob Gierke) ir Teodoras Tarasovičius (Teodor Tarasowicz).

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinyje yra XVII a. Augsburge sukurtas laikrodis. Tai stalinis taisyklingo keturkampio formos laikrodis su tekintomis kojelėmis. Jis jau turi ir valandinę, ir minutinę rodykles. Yra puošniai dekoruotas, jo sienelėse įstiklintos ertmės, pro kurias matyti laikrodžio mechanizmas. Ypač dekoruota vidinė laikrodžio dalis, puošta augalų, gėlių ir paukščio figūromis. Įrašas vidinėje dalyje rodo, kad laikrodį sukūrė Augsburgo meistras Kristupas Miuleris (Christoph Müller).

Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Link-Lenczowska S. Zegary i zegarki w zbiorach Zamku Królewskiego na Wawelu / Clocks and watches in the collection of the Wawel Royal Castle, Kraków, 2013, s. 8–20.
Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 11, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2007, p. 434.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2014-10-20 Atnaujinta: 2014-10-20 09:22
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika