Šaunamųjų ginklų ratukinių-kibirkštinių spynų užraktai

Šaunamųjų ginklų ratukinių-kibirkštinių spynų užraktai
Aktualu iki 2015-01-18

XVII a.
Geležis
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1989 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 606
Restauravo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 2/856 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1990 m. tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 304
Restauravo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 85/9705 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

1989–1990 m., tiriant Valdovų rūmų pietinio korpuso rūsius, rasti du ratukinių-kibirkštinių spynų užraktai. Ant rūsių grindinių buvo priversta puodų šukių ir nemažai įvairių geležinių dirbinių: spynų, sulaužytų langų grotų virbų, langų apkalų vyrių, apkalų, pasagų, spynų ir gausybė vinių. Tarp dirbinių mėtėsi monetų, datuotinų XVII a. viduriu. Greičiausiai šis kultūrinis sluoksnis susiformavo maskvėnų kariuomenei užėmus Vilnių. Per svetimos kariuomenės antplūdį buvo suniokoti Didžiųjų kunigaikščių rūmai, vertybės išgrobstytos.

Šaunamieji ginklai su ratukinėmis-kibirkštinėmis spynomis išrasti XVI a. pradžioje. Pirmasis savo piešiniuose šio mechanizmo prototipą užfiksavo Leonardas da Vinčis (Leonardo da Vinci):

http://www.bne.es/es/Micrositios/Exposiciones/Leonardo/resources/img/seccion4_113_gr.jpg

(Leonardo da Vinci, Códice Madrid I, 1493, Biblioteca Nacional de España, MSS/8937, f. 18v)

Tokiam šautuvui nebereikėjo rusenančios dagties. Užtaisius ginklą, spynos spyruoklę reikėdavo paleisti specialiu užraktu, paspaudus nuleistuką, spyruoklė įsukdavo ratuką, gaidukas prispausdavo piritą prie besisukančio ratuko ir įskeldavo kibirkštis, o šios padegdavo paraką. Dėl šio išradimo atsirado trumpesni šaunamieji ginklai – pistoletai, juos labai pamėgo kavaleristai. Ginklų su ratukinėmis-kibirkštinėmis spynomis mechanizmai puikiai matyti iš išorės, todėl jie būdavo puošiami įmantriais ažūriniais raštais, raižiniais, jų užraktai taip pat veikiau primena meno kūrinius, o ne paprastus įrankius.

http://collections.vam.ac.uk/item/O97826/wheel-lock-spanner-unknown/

http://collections.vam.ac.uk/item/O97563/wheel-lock-spanner-unknown/

http://wallacelive.wallacecollection.org/eMuseumPlus?...

http://collections.vam.ac.uk/item/O96393/rifle-with-wheel-sadeler-daniel/

http://collections.vam.ac.uk/item/O69199/wheel-lock-pistol-unknown/

http://wallacelive.wallacecollection.org/eMuseumPlus?...

Medžiagą parengė Eglė Zaveckienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 2: 1989 metų tyrimai, sud. V. Urbanavičius, Vilnius, 1991.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 3: 1990–1993 metų tyrimai, sud. V. Urbanavičius, Vilnius, 1995.
Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos, sud. K. Zikaras, Vilnius, 2013.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

20260413

XIV a. Italijoje ir Prancūzijoje susiformavo postglosatorių, arba komentatorių, pasaulietinė teisės mokykla, kurios atstovai buvo XII–XIII a. veikusios glosatorių mokyklos pasekėjai. Šios mokyklos atsiradimas susijęs su Romos teisės atgimimu Viduramžiais ir Digestų, arba Pandektų, rinkinių atradimu. Glosatoriai tyrinėjo romėnų civilinės teisės veikalus ir pildė juos glosomis (paaiškinimais, pastabomis), komentavo ir interpretavo teisines sąvokas bei principus. Postglosatoriai glosų jau neberašė, bet sistemiškai ėmėsi tirti visą teisės akto turinį, o ne tik pavienes jo sąvokas, rašė išsamius komentarus ir remdamiesi Aristotelio tekstais, ir taikydami kitus scholastinius metodus.
Bartolas de Sasoferatas buvo vienas žymiausių Viduramžių postglosatorių, davęs vardą visai Romos pasaulietinės teisės komentatorių mokyklai – bartolistams. Jis buvo Perudžos ir Bolonijos universitetų auklėtinis, Pizos ir Perudžos universitetų teisės profesorius, civilinės teisės specialistas, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV (1316–1378, valdė 1355–1378) patarėjas.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2015-01-12 Atnaujinta: 2015-01-12 09:39
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika