XVI a. vid.
Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų 2003–2004 m. tyrimų ataskaita, rad. inv. Nr. 192.
Architektūrinė detalė pagaminta iš rusvo gargždo ir žvirgždo konglomerato su smėlio priemaiša. Matomas detalės paviršius dabar stipriai išakijęs, anksčiau akmuo buvo lygiai nugludintas, glaistytas rusvu kalkių skiediniu, kurio išlikę tik pėdsakai, dažų sluoksnio ant kelių likusių skiedinio lopinėlių nematyti. Galinė detalės plokštuma nulūžusi, ji turėjo būti ilgesnė ir giliau įleista į sienos mūrą, kad atlaikytų skliauto pėdos apkrovą.
Detalę į dvi dalis skiria astragalas – velenėlio profilio juostelė su lentynėle apačioje. Apatinę detalės dalį, kuri sudaro kiek daugiau negu pusę viso aukščio, puošia simetriškas augalinis ornamentas, pasak Kazio Napaleono Kitkausko, – tartum skliauto pėdą užbaigiantis surištas draperijų mazgas. Virš astragalo iškalta kaneliūrų juosta – devynios kaneliūros priekyje ir po vieną šonuose. Antikos, renesanso arba klasicizmo stiliaus architektūroje kolonų kaneliūros kartais būdavo išpuošiamos vertikaliais apskritimo arba elipsės skerspjūvio lipdiniais. Tokie lipdiniai dažniausiai užimdavo apatinį kolonos trečdalį. Valdovų rūmų aptiktoje detalėje apatinė kaneliūrų dalis (vienas ketvirtis jų aukščio) taip pat išgražinta elipsės skerspjūvio stiebeliais. Virš kaneliūrų juostos detalę užbaigia pusvelenio formos profilis.
Detalės, kurios yra išsikišusios iš sienos ir laiko virš jos esančią apkrovą, bet nevainikuoja kolonos arba kitos atramos, literatūroje vadinamos tiesiog akmens bloku. K. N. Kitkauskas ne viename savo straipsnyje arba knygoje vartoja terminą konsolinis kapitelis.
Manoma, kad detalės iš vietinio akmens – Bistryčioje (dabar Baltarusija) laužto konglomerato – Vilniaus rezidencijoje naudotos XVI a. viduryje rekonstruojant vėlyvosios gotikos rūmus, kai pastatas įgavo renesanso stiliui būdingų architektūros bruožų. Vilniaus Žemutinės pilies rūmuose šią detalę buvo galima naudoti atkuriamose arkų galerijose. Kitose šalyse analogiškai puoštos detalės taip pat naudotos arkų galerijose kryžminių skliautų pėdoms arba patalpų interjeruose skliautų pėdoms atremti. Vieną artimiausių tokios detalės naudojimo pavyzdžių galime išvysti Krokuvos Vavelio karališkosios pilies (Lenkija) galerijoje.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus puošusi skliauto atramos detalė nugriovus rūmus panaudota XIX a. ūkinės paskirties pastato pamatams mūryti. Šiuo metu architektūrinę detalę galima apžiūrėti Valdovų rūmų istorinės ir architektūrinės raidos ekspozicijoje (I maršrutas) 10 salėje.
Medžiagą parengė Rasa Abramauskienė ir Gintautas Striška
Fotografas Vytautas Abramauskas
Brėžinių autorė Rasa Abramauskienė
Panaudota literatūra:
Cyril M. H. Iliustruotas architektūros istorijos žodynas anglų–lietuvių kalbomis, Vilnius, 2007, p. 116.
Kitkauskas N. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2009, p. 234–235.
Kitkauskas N. Vilniaus pilys, Vilnius, 2012, p. 104–105, il. 167.
Kitkauskas N. „Vilniaus Žemutinės pilies rezidencinių rūmų fasadų architektūrinės detalės“, in: Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 27, Vilnius, 2005, p. 307.
Kitkauskienė L., Kitkauskas N. Anglų–lietuvių kalbų aiškinamasis architektūros žodynas, Vilnius, 2004, p. 59.
