XIV a. vid.
Medis (klevas)
Šaukšto kotelio dydis 14 x 0,7 x 0,9 cm, semiamosios dalies dydis 6,4 x 4,1 cm
Blaževičius P., Bugys P., Kaminskaitė I. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. LDK valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2006–2008 m. ataskaita, radinio inv. Nr. Md-556.
Konservavo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 302/692 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Medienos rūšies tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė, tyrimo Nr. LIG-08-19 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Viduramžiais ir net vėlesnėse epochose pagrindiniai valgymo įrankiai būdavo peiliai ir šaukštai. Reikia pastebėti, kad Viduramžiais pagrindiniai patiekalai dažniausiai imti rankomis, o peilio tereikėdavo maistui smulkinti. Tačiau valgant skystus patiekalus šaukštai būdavo nepakeičiami įrankiai. Dažniausiai jie gaminti iš metalo ir medžio, labai retai iš kaulo.
http://en.wikipedia.org/wiki/Luttrell_Psalter#mediaviewer/File:Dining_room...
Iš spalvotųjų ir nespalvotųjų metalų lietus šaukštus galėdavo įsigyti tik pasiturintys žmonės. Aukšto rango dvariškiai turėdavo ne tik geležinių, bet ir sidabrinių, paauksuotų arba auksinių įmantriais ornamentais puoštų stalo įrankių. Ne tokie turtingi asmenys dažniausiai naudodavo medinius.
http://4.bp.blogspot.com/-b5HQIsHJu7E/UpTO5ncVPXI/AAAAAAAAA_g/VJ4ZKMdjKVI/s1600/cheese.jpg
Iš medžio pagaminti šaukštai nepakeičiami išliko iki pat XX a. vidurio. Pasak etnografų, Lietuvoje jie plačiai naudoti dar tarpukario laikotarpiu, tačiau jau po Antrojo pasaulinio karo pradėta pirkti metalinius.
Ne tik šaukštų reikšmė, bet ir gamybos technologija nuo Viduramžių iki šių dienų beveik nepakito. Visi šaukštai būdavo drožiami gana paprastais stalių įrankiais, panašiai kaip ir daugelis drožybos būdu pagamintų rakandų. Pagrindiniai įrankiai buvo peiliai ir skaptukai.
Iki šiol Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje aptikta daugiau kaip trisdešimt šaukštų. Deja, didžiąją šios kolekcijos dalį sudaro tik semiamosios dalies arba kotelio fragmentai. Vienas iš nedaugelio sveikesnių išlikusių šaukštų aptiktas tyrinėjant Valdovų rūmų rytų ir šiaurės korpusų prieigas XV a. datuojamame žemės sluoksnyje. Šio šaukšto semiamoji dalis lašo formos, kotelio galiukas nulūžęs. Tai vienas mažiausių šaukštų, aptiktų Vilniaus Žemutinėje pilyje. Kadangi šaukštų įvairovė (arbatiniai, kavos, desertiniai, sriubos ir kt.) atsirado gerokai vėliau, tikėtina, kad tai būta vaikiško įrankio.
Medžiagą parengė Irena Kaminskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Kaminskaitė I. „Mediniai stalo indai ir įrankiai Vilniaus Žemutinėje pilyje“, in: Istorija. Mokslo darbai, t. 77, ats. red. S. Grigaravičiūtė, Vilnius, 2010, p. 3–26.
Milius V. „Medžio apdirbimo amatininkai“, in: Iš lietuvių kultūros istorijos, t. 12, sud. J. Kudirka, V. Milius, A. Vyšniauskaitė, Vilnius, 1983, p. 64.
Samulionytė J. „Kaimiečių stalo indai ir įrankiai“, in: Dieveniškės, sud. V. Mačiekus, Vilnius, 1995, p. 308.
Steponavičienė D. Lietuvos valdovo dvaro prabanga XIII a. viduryje–XVI a. pradžioje, Vilnius, 2007, p. 188–203.
Vilniaus Žemutinė pilis XIV a.–XIX a. pradžioje. 2003–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sud. R. Ragauskienė, Vilnius, 2006, p. 231–233.
