Nežinomas dailininkas, XIX a., pagal Antonijų Alegrį iš Koredžo (Antonio Allegri da Correggio, 1489–1534)
Medis, aliejus, 32 x 25,5 cm
Inv. Nr. VR-493
Pirminės apskaitos Nr. GEK 496
Paveikslą Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams 2009 m. liepos 31 d. padovanojo verslininkas ir filantropas Saulius Karosas.
Antonijus Alegris (Antonio Allegri) geriau žinomas Koredžo, vietovės, kurioje jis gimė, vardu. Dailininkas sukūrė nemažai tapybos darbų mistinių šv. Kotrynos sužadėtuvių tema. Originalas, pagal kurį sukurta Valdovų rūmų muziejuje saugoma kopija, yra Nacionaliniame Kapodimontės muziejuje Neapolyje (Italija). Koredžo darbų kopijų iki mūsų laikų išliko gana daug ir ne tik iš XIX amžiaus. Kopijų gausą galima aiškinti kaip nuo antikos laikų iki šiol išlikusią dailininkų mokymosi kopijuojant tradiciją.
Remiantis „Aukso legenda“, šv. Kotryna buvo princesė, karaliaus Kosto duktė. Nuo mažens garsėjo iškalba, išsilavinimu ir grožiu. Tapusi karaliene, priėmė krikščionių tikėjimą – buvo pakrikštyta dykumų atsiskyrėlio. Jos nepaprastu grožiu ir protu žavėjosi bei jos geidė pats imperatorius Maksencijus, todėl bandė palaužti Kotrynos tikėjimą. Kai to nepavyko padaryti, ketino ją kankinti pririšęs prie rato, o kai ir tai nepavyko, įsakė ją nukirsdinti. Todėl paveiksle Kotryna pavaizduota klūpinti ant sulaužyto rato, ant kurio turėjo būti kankinama, su kalaviju, daugelio nukirsdintų krikščionių kankinių atributu, palmės šakele, visų kankinių atributu, simbolizuojančiu pergalę prieš mirtį, ir žiedu, mistinių sutuoktuvių su Kristumi ženklu.
Paveiksle pavaizduotas mistinių šv. Kotrynos sužadėtuvių siužetas nuo XIV a. pr. paplito italų, o vėliau ir kitų kraštų dailėje. „Aukso legendoje“ rašoma, kad Kristaus motina Švč. Mergelė Marija savo sūnui į žmonas parinko Kotryną. Tik apsikrikštijusi Kotryna pamatė savo sužadėtinį Jėzų, jis ir įteikė jai žiedą, jųdviejų šventosios sąjungos simbolį. XIV a. paplitusiame pasakojime pateikiamas kitoks sužadėtuvių siužetas: Kotryną pakrikštijęs atsiskyrėlis padovanojo jai paveikslą, vaizduojantį Švč. Mergelę Mariją su Jėzumi Kristumi. Nuolankiai besimeldžianti Kotryna privertė Kūdikėlį atsisukti į jos pusę, tikėjimui sustiprėjus Kūdikėlis Jėzus jai ant piršto užmovė žiedą. Pasak kitos legendos, Kotryna prieš priimdama krikštą susapnavo Švč. Mergelę Mariją su Kūdikėliu Jėzumi ant kelių. Marija paprašė Jėzaus Kotryną priimti kaip savo tarnaitę, tačiau jis nusisuko atsakęs, kad ji negraži. Pabudusi Kotryna ėmė ieškoti priemonių, kaip nudžiuginti Kūdikėlį, todėl nutarė pasikrikštyti pas dykumų atsiskyrėlį. Po krikšto Jėzus vėl apsireiškė sapne ir Kotryna tapo jo dieviškąja sutuoktine. Jai ant piršto Kūdikėlis užmovė žiedą, nubudusi Kotryna iš tiesų jį rado ir saugojo iki gyvenimo galo.
Nors šv. Kotryna turėjo gyventi maždaug IV a. pr., ji niekur neminima iki pat IX ar X amžiaus. Ilgainiui padaryta išvada, kad ne tik pati legenda apie šventąją gali būti išgalvota, bet ir ji pati niekada negyvenusi. Į argumentus atsižvelgė ir krikščioniškasis pasaulis, todėl lapkričio 25 d. švenčiama šv. Kotrynos šventė, 1969 m. ji panaikinta.
Paveikslo originalas
http://www.wikiart.org/en/correggio/the-mystic-marriage-of-st-catherine-of-alexandria-1518
Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra
Ekserdjian D. Correggio, New Haven, London, 1997, p. 150.
Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, sud. D. Ramonienė, Vilnius, 1997, p. 149, 160.
Reames Sh. L. „Katherine of Alexandria: Introduction“, in: Middle English Legends of Women Saints, ed. by Sh. L. Reames, Michigan, 2003, http://d.lib.rochester.edu/teams/text/reames-middle-english-legends-of-women-saints-katherine-of-alexandria-introduction [žiūrėta 2015-03-09].
Svetikas E. „Senųjų Trakų benediktinų veiklos pėdsakai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacijoje XV–XVI a. pradžioje: šv. Kotrynos Aleksandrietės kulto atributas – segės su rato simboliu“, in: Lituanistica, 2007, t. 53, Nr. 3 (71), p. 13–28.
„The Life of S. Katherine“, in: The Golden Legend or Lives of the Saint, Vol. VII, compiled by J. de Voragine, http://www.fordham.edu/halsall/basis/goldenlegend/GoldenLegend-Volume7.asp [žiūrėta 2015-03-09].
