Po 1530 m.
Ilgis 4,1 cm, skersmuo 0,7 cm, svoris 13,34 ct
Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rūmų pietinių vartų bokšto tyrimai 1996 metais, radinio inv. Nr. 805.
Gemologinius tyrimus atliko gemologai ekspertai Violeta Kisielienė ir Mindaugas Čebatariūnas, tyrimo Nr. 10029899 (Lietuvos prabavimo rūmų Brangakmenių tyrimo laboratorija)
Juodos spalvos pailgą, penkiabriaunį karolį archeologai rado Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietų korpuso priestate. Gemologinių tyrimų duomenys rodo, kad tai gagato karolis.
Gagatas – augalinės kilmės medžiaga, susiformavusi beorėje aplinkoje iš suanglėjusių spygliuočių araukarijų genties medžių. Pagrindinis jos komponentas – anglis. Gagato radimo vietų yra Anglijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Vokietijoje, JAV.
Papuošalų iš gagato žinoma jau iš akmens amžiaus, bet plačiau jis imtas naudoti Antikos laikotarpiu. Iš gagato gaminti kabučiai, karoliai, amuletai ir kt. dirbiniai. Nuo Viduramžių iki Klasicizmo laikotarpio gagatas retai naudotas juvelyrikoje. Šis juvelyrinis akmuo vėl tapo itin populiarus tik karalienės Viktorijos laikais (XIX a.).
Tikėtina, kad Valdovų rūmuose aptiktas gagato karolis yra vėrinio dalis. Kartu su šiuo karoliu taip pat rasta perlų ir koralų karolių, auksinių papuošalų, audinių fragmentų ir kt. dirbinių.
Šiuo metu gagato karolis eksponuojamas Valdovų rūmų muziejuje.
Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Webster R. Gems: Their Sources, Descriptions and Identification, 5th edition, Oxford, 1994.
Eksponatas publikuotas:
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 5: 1996–1998 metų tyrimai, atsakingasis redaktorius V. Urbanavičius, Vilnius, 2003, p. 231, pav. 151.
Steponavičienė D. Lietuvos valdovo dvaro prabanga XIII a. viduryje–XVI a. pradžioje, Vilnius, 2007, p. 113, pav. 66.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 236.
