Gagato karolis

Gagato karolis
Aktualu iki 2015-03-22

Po 1530 m.
Ilgis 4,1 cm, skersmuo 0,7 cm, svoris 13,34 ct
Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rūmų pietinių vartų bokšto tyrimai 1996 metais, radinio inv. Nr. 805.
Gemologinius tyrimus atliko gemologai ekspertai Violeta Kisielienė ir Mindaugas Čebatariūnas, tyrimo Nr. 10029899 (Lietuvos prabavimo rūmų Brangakmenių tyrimo laboratorija)

Juodos spalvos pailgą, penkiabriaunį karolį archeologai rado Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietų korpuso priestate. Gemologinių tyrimų duomenys rodo, kad tai gagato karolis.

Gagatas – augalinės kilmės medžiaga, susiformavusi beorėje aplinkoje iš suanglėjusių spygliuočių araukarijų genties medžių. Pagrindinis jos komponentas – anglis. Gagato radimo vietų yra Anglijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Vokietijoje, JAV.

Papuošalų iš gagato žinoma jau iš akmens amžiaus, bet plačiau jis imtas naudoti Antikos laikotarpiu. Iš gagato gaminti kabučiai, karoliai, amuletai ir kt. dirbiniai. Nuo Viduramžių iki Klasicizmo laikotarpio gagatas retai naudotas juvelyrikoje. Šis juvelyrinis akmuo vėl tapo itin populiarus tik karalienės Viktorijos laikais (XIX a.).

Tikėtina, kad Valdovų rūmuose aptiktas gagato karolis yra vėrinio dalis. Kartu su šiuo karoliu taip pat rasta perlų ir koralų karolių, auksinių papuošalų, audinių fragmentų ir kt. dirbinių.

Šiuo metu gagato karolis eksponuojamas Valdovų rūmų muziejuje.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Webster R. Gems: Their Sources, Descriptions and Identification, 5th edition, Oxford, 1994.
Eksponatas publikuotas:

Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 5: 1996–1998 metų tyrimai, atsakingasis redaktorius V. Urbanavičius, Vilnius, 2003, p. 231, pav. 151.
Steponavičienė D. Lietuvos valdovo dvaro prabanga XIII a. viduryje–XVI a. pradžioje, Vilnius, 2007, p. 113, pav. 66.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 236.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2015-03-16 Atnaujinta: 2015-03-26 11:08
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika