Auskaras su žalio stiklo kabučiu

Aktualu iki 2015-04-12

XIV a. II p.
Vario lydinys, stiklas.
Išlikusio auskaro aukštis – 3,8 cm; kabučio ilgis – 3,5 cm; vielutės skersmuo – 0,1 cm; karolio skersmuo – 0,45–0,6 cm, aukštis – 1,1 cm
Blaževičius P., Gendrėnas G., Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. II oficinos (dvariškių rūmų) 2003–2005 m. tyrimai, radinio inv. Nr. M 1048
Restauravo Mantvidas Mieliauskas, rest. prot. Nr. 609/10229 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Stiklo tyrimus atliko Laima Grabauskaitė (Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras)

Atliekant Vilniaus Žemutinės pilies archeologinius tyrimus XIV a. II p. sluoksnyje rasta apkalų, sagų, sagčių ir kitų dirbinių, taip pat ir auskaro su kabučiu dalis. Auskaras pagamintas iš vario lydinio. Viršutinė dalis neišlikusi, ji buvusi klaustuko formos. Auskaro kabutį sudaro vielutė, apvyniota 14 apvijų, pailgas karolis ir kilpelė. Ištyrus karolį nustatyta, kad jis stiklinis. Žalią spalvą suteikia vario oksidai.

Įvairių tipų auskarai su stiklo kabučiais žinomi iš antikos laikotarpio. Ankstyvaisiais viduramžiais jie išplito plačiau. Lietuvoje auskarai pradėti segėti nuo XIII–XIV a. (kai kurių tipų auskarai – nuo XV a.), tarp jų būta ir su stiklo karolių kabučiais. Jie dažniausiai gaminti iš vario lydinio.

Klaustuko formos auskarų su stiklo kabučiais žinoma iš Vilniaus Žemutinės pilies (XIV–XV a.), taip pat Alytaus, Rumšiškių, Šilelio, Sarių, Vinkšninių ir kitų kapinynų (XV a. II p.–XVI a. I p.). Taip pat tokių papuošalų rasta Naugarduke, Venzovščinoje-Borok, Naugarde ir kt. (XIV–XV a. vid.).

Įvairių tipų auskarai su stiklo kabučiais, rasti per Vilniaus Žemutinės pilies archeologinius tyrinėjimus, šiuo metu taip pat eksponuojami Valdovų rūmų muziejuje.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Naudota literatūra
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sud. / comp. D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010.
Svetikas E. Alytaus kapinynas. Christianizacijos šaltiniai, Vilnius, 2003.
Svetikas E. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacija XIV a. pab.–XV a., Vilnius, 2009.
Vėlius G. Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV amžiuje, Vilnius, 2005.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kovos peilio geležtės smaigalys

20250324

2002 m. tyrinėjant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų (Žemutinės pilies) išorinį kiemą, aptiktas kovos peilio geležtės smaigalys. Radinio ilgis 11,4 cm, plotis 1–2,3 cm, storis 0,6 cm.
Nulūžęs kovos peilio geležtės fragmentas nėra vienintelis tokio tipo ginklo radinys pilies ir rūmų teritorijoje. Iki šiol žinomi bent du santykinai sveiki kovos peiliai, keletas jų fragmentų bei odinės makštys, skirtos šio tipo ginklams. Panašūs ir jiems giminingi kovos peiliai Europoje buvo naudojami nuo XIV a. pabaigos iki XVII amžiaus. Šie ginklai, žinomi pavadinimais Bauernwehr, Hauswehr, Rugger,tesak ar kord, išsivystė iš buitinių peilių. Kai kuriuose Europos regionuose, uždraudus valstiečiams ir miestiečiams nešiotis kalavijus, tokie peiliai tapo alternatyva ginkluotės sprendimams. 

Plačiau

Publikuota: 2015-04-07 Atnaujinta: 2015-04-02 16:16
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika