XIV a. II p.
Medis
Blaževičius P., Bugys P., Kaminskaitė I. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. LDK Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2006–2008 m. ataskaita, radinio inv. Nr. Md 234
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 195/757 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Lėkštės Viduramžiais ir Naujaisiais laikais buvo svarbi stalo serviruotės dalis. Jos visoje Europoje naudotos kaip indas maistui patiekti. Individualiai valgant dažniausiai naudoti dubenėliai. Lėkštės – tai plokšti ir negilūs indai grakščiai išskėstomis sienelėmis ir plačiais figūriniais kraštais, kurie dažniausiai atlenkti horizontaliai. Beveik visos lėkštės turėjo nedidelę apskritą kojelę.
Didžiojo Naugardo medinių dirbinių tyrinėtojas Borisas Kolčinas tokius indus priskyrė dubenėliams, nors pripažino, kad jie labai panašūs į lėkštes. Anot jo, juose galėjo būti patiekiami pyragai, mėsa, žuvys ar saldumynai.
Visos lėkštės, rastos Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, pagamintos naudojant tekinimo techniką. Pirmiausia būdavo kirviu paruošiamas norimo dydžio ir formos ruošinys. Tada apdorotas medžio gabalas būdavo tvirtinamas tekinimo staklėse. Tvirtinimo vietose (dugno išorėje ir indo vidinės pusės centre) būdavo suformuojama kūgio formos duobutė. Pradėjus tekinti, pirmiausia būdavo pašalinamos ruošinio išorėje esančios tašymo žymės ir suformuojamas norimas išorinis profilis. Tada būdavo tekinama vidinė indo ertmė. Iš staklių išimtas indas tiek išorinėje, tiek vidinėje pusėje turėdavo kūgio formos iškilumų, jas pašalindavo rankomis, paprastai tam naudodavo peilį.
Tekintus indus galima atpažinti iš kelių požymių: jų paviršiuje ryški visų linijų koncentracija; būdinga simetriška forma, ją išryškina pakartotas profilis apie dirbinį; ant jų kartais galima įžiūrėti tiesių arba apskritų ašmenų įrėžių, pasikartojančių technologinių klaidų (brėžių, įpjovų ar iškilumų).
Tekintų lėkščių Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje aptikta apie 30 vienetų. Daugiausia tai nedideli jų fragmentai. Viena iš šiek tiek geriau išlikusių lėkščių rasta tyrinėjant vakarinę Gedimino kalno papėdės dalį, tai yra Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigose. XIV a. II p. datuojamos rastos lėkštės išliko tik pusė, ji suklijuota iš trijų dalių. Tai 33,5 cm skersmens indas su 4,5 cm pločio pakraštėliu bei 1,2 cm aukščio ir 12 cm skersmens kojele. Dalis lėkštės pakraštėlio apdegusi.
Medžiagą parengė Irutė Kaminskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkas Mantvidas Mieliauskas
Panaudota literatūra
Barnycz-Gupieniec R. Drewniane budownictwo mieszkalne w Gdańsku w X–XIII wieku, Gdańsk, 1974, s. 17–20, 94.
Falk A. „Holzgeräte und Holzgefässe des Mittelalters und der Neuzeit aus Lübeck“, in: Zeitschrift für Archäologie des Mittelalters, Köln, Jahrgang 11/1983, S. 40.
Good G. L., Tabraham Ch. J. „Excavations at Threave Castle, Galloway 1974–78“, in: Medieval Archaeology, London, 1981, Vol. XXV, p. 118.
Holl I. „Mittelatlerliche funde aus einem brunnen von Buda“, in: Studia Archaeologica IV, Budapest, 1966, p. 58.
Kaminskaitė I. „Mediniai stalo indai ir įrankiai Vilniaus Žemutinėje pilyje“, in: Istorija. Mokslo darbai, Vilnius, 2010, t. 77, p. 3–26.
Колчин Б. А. „Новгородские древности. Деревянные изделия“, in: Археология СССР. Свод археологических источников. Выпуск Е1–55, Москва, 1968, c. 36, 37, 115, 116.
