Sekreteras (stipo a bambocci), Italija, Genuja

Aktualu iki 2015-04-26

XVI a. pab.–XVII a. pr.
Riešutmedis, geležis, vario lydinys; drožyba, profiliavimas, liejimas, vaškavimas
171,5 x 94,7 x 43 cm
Inv. Nr. VR-15
Pirminės apskaitos Nr. GEK 79

Eksponatą 2008 m. lapkričio 8 d. Mišelio d’Istrijos (Michel d’Istria) antikvariate (Paryžius, Prancūzija) būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos dailės muziejus. 2009 m. gegužės 27 d. eksponatas perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.

Šis baldas – vienas įdomesnių Genujos (Šiaurės Italija) meistrų darbo pavyzdžių. Savo funkcija ir išvaizda primena sekreterą, tačiau sekreteras kaip baldas susiformavo kiek vėliau, apie XVIII amžių. Itališkai tokio tipo baldai paprastai vadinami stipo a bambocci – „kabinetas su vaikiškomis figūromis“. Tad šiam baldui labiau tinka kabineto apibūdinimas.

Muziejaus antrame aukšte, Barokiniame itališkajame valdovo kambaryje, eksponuojamas korpusinis baldas susideda iš dviejų dalių. Viršutinė dalis priekyje ir šonuose dekoruota drožinėtomis angeliukų, nuogų vaikų ir suaugusiųjų figūromis. Dažniausiai rankose jos laiko stilizuotą, greičiausiai vynuogių, kekę. Kai kurios figūros laiko herbinį kartušą arba lyg maži atlantai laiko konsoles, ant kurių yra kitos figūros. Iš viso ant baldo pavaizduota 81 figūra. Viršutinė sekretero dalis turi vienas į apačią atlenkiamas dureles, atsiremiančias į dvi stilizuotų kentaurų figūras. Plokštuma greičiausiai buvo naudojama rašyti. Šios durelės turi užraktą ir kelis skląsčius šonuose. Už durelių yra kabinetams būdingų nedidelių stalčiukų ir durelių. Čia panaudoti architektūros motyvai: piliastrai, sandrikai, atlantų figūros. Stalčių rankenėlėse pavaizduotos erelio figūros.

Apatinė baldo dalis kuklesnė, tačiau taip pat papuošta figūrų kompozicijomis. Priekinėje jos dalyje yra dvejos durelės, dekoruotos arkų motyvais ir riešutmedžio mediena.

Pasaulyje išlikę gana nedaug tokio tipo baldų. Vienas įdomesnių šiuo metu saugomas Sforcų pilyje Milane, Italijoje.

http://www.lombardiabeniculturali.it...

Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Dailės žodynas, atsak. red. J. Mulevičiūtė, Vilnius, 1999, p. 177, 378.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kredensas

20250609

Prancūzijos karaliaus Karolio VIII pradėti ir jo įpėdinių Liudviko XII ir Pranciškaus I vykdyti Italijos karai netikėtai padarė labai didelę įtaką meno raidai. Per 1494–1559 m. karus Prancūzijos kariuomenė buvo užėmusi Florenciją, Romą ir Neapolį. Žmonės, užaugę gotikos aplinkoje, pirmą kartą pamatė naujoviškus renesansinius miestus, rūmus, paveikslų pilnas dirbtuves ir dar daug visko, kas juos labai domino ir skatino įsigyti ar kitais būdais parsivežti į savo gimtinę. Amžininkai mini, kad iš Italijos į Prancūziją keliavo ilgos vilkstinės, prikrautos įvairių daiktų. Kartu vyko meistrai – dailininkai, auksakaliai, skulptoriai ir net baldžiai. Luaros slėnyje tuo metu pradėtos atkurti ar statyti valdovo ir jam artimų didikų rezidencijos, į kurias persikėlė valdovo dvaro gyvenimas, atsirado pirmieji šalyje renesanso ženklai. Naujasis stilius ilgainiui išplito po visą Prancūziją, buvo pastebimas ir baldų puošyboje.
Pirmieji kredensai (it. credenza – indauja) sukurti XV a. Italijoje. Pradžioje tai buvo neaukštos spintelės, puoštos drožinėtais elementais. XVI a., sekant prancūzų meistrais, pradėti gaminti dviaukščiai kredensai. Dviejų dalių kredensas, vadinamasis armoire à deux corps, atsirado Paryžiuje valdant Prancūzijos karaliui Henrikui II (1519–1559). 

 

Plačiau

Publikuota: 2015-04-20 Atnaujinta: 2015-04-20 06:41
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika