Medinė lėkštė su ženklais

Aktualu iki 2015-05-03

XIV a. II p.
Medis (uosis)
Blaževičius P., Bugys P., Kaminskaitė I. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. LDK valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2006–2008 m. ataskaita, radinio inv. Nr. Md-370
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 196/758 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Medienos rūšies tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė, tyrimo Nr. LIG-07-99 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Tiriant Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigas XIV a. datuojamame sluoksnyje aptikta iš uosio medienos tekinta lėkštė. Ji išliko ne visa, tačiau pagal išlikusius matmenis nesunku atkurti jos vaizdą. Tai buvęs gana didelis stalo indas: išorinis skersmuo siekė beveik 30 cm, dugnelio skersmuo – 12,2 cm. Lėkštę puošė 5,1 cm pločio pakraštėlis, o dar daugiau elegancijos suteikė 1,2 cm aukščio kojelė.

Rasta lėkštė ypatinga ne tik tuo, kad tai viena iš nedaugelio išlikusių lėkščių, bet ir tuo, kad ant jos kojelės apačios yra net du ženklai. Vienas jų, panašus į kampuotą aštuonetą, įrėžtas (3 pav.), o kitas, primenantis rodyklę su dviem kojelėm, – išdegintas (4 pav.). Tokio pobūdžio ženklai nepriskiriami puošybos elementams, nes jų paskirtis buvusi ne estetinė, o signetinė. Geometrinės figūros būdavo gana grubiai įrėžiamos arba išdeginamos ant indų dangtelių arba dugnų. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje taip pažymėtų indų aptikti 9 vienetai (5 pav.). Dauguma tokių indų rasti XIV–XV a. datuojamuose Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos kultūrinio sluoksnio horizontuose.

Ženklai archeologinėje medžiagoje nėra naujiena. Panašiais žymenimis ant medinių dirbinių, keramikos ar stiklo domėjosi nemažai mokslininkų. Žymenų egzistavimą mini ir Pirmasis Lietuvos Statutas, tačiau daugiau apie jų reikšmes neužsimenama. Tiek archeologai, tiek istorikai, nustatę pagrindinius ženklus ir jų dėsningumus, dar neišaiškino, ką kiekvienas ženklas galėjęs reikšti.

Manoma, kad ženklų atsiradimo ir išsivystymo pagrindas – asmens legitimacija. Žymens reikiamybė atsirado su asmenine nuosavybe, o išsivystė įgavus teisę ja disponuoti. Pirminė ženklų paskirtis, matyt, buvusi labai įvairi. Manoma, kad, be pagrindinės nuosavybės žymėjimo, tokiais simboliais žymėti tiek dirbiniai, tiek, matyt, ir patys klientai. Reikia pabrėžti, kad Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rasti ženklai, lyginant su kitų šalių senamiesčiuose aptiktais simboliais, yra identiški žymens įrėžimo technika, ženklinimo vieta ar simbolio elementais. Be to, pasitaiko ir absoliučiai vienodų simbolių.

Gali būti, kad šie ženklai buvo susiję su prekybiniu ir muitų žymėjimu. Dėl to jų universalumas buvo būtinas visai to meto Europos prekybos bendruomenei, kuri apėmė Hanzos sąjungos teritoriją. Tokiais pat ženklais buvo žymimi ne tik stalo indai, bet ir įvairūs įrankiai, kaiščiai, plūdės, kurpaliai, lentos. Ypač dažnai taip buvo ženklinamos statinės. Analogiškų žymenų ant medinių dirbinių rasta Latvijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Anglijoje ir kituose Europos kraštuose.

Iš neraštingos epochos atkeliavę paprasti geometriniai motyvai palaipsniui dėl paveldėjimo evoliucionavo į manufaktūrų ir cechų ženklus. Kad ženklai buvo paveldimi, rodo jų išlikimas iki pat XX amžiaus. Jų atspindžiai matyti šio laikotarpio amatininkų ar paprastų valstiečių rakanduose.

Daugiau informacijos apie medines tekintas lėkštes – https://www.valdovurumai.lt/lankytojams...

Medžiagą parengė Irutė Kaminskaitė
Piešinių autorė Irutė Kaminskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Caune A. „Hausmarken des 13. und 14. Jahrhunderts in der Hansestadt Riga“, in: Zwischen Lübeck und Novgorod. Wirtschaft, Politik und Kultur im Ostseeraum vom frühen Mittelalter bis ins 20. Jahrhundert. Festschrift Norbert Angermann, Lüneburg, 1996, S. 109–119.
Caune A. Rīgas lībieši un viņu īpašumzīnes, Rīga, 1998, p. 80.
Falk A. „Mittelalterliche Hausmarken und Zeichen in Lübeck“, in: Eine Auswahl in: Civitas et Castrum ad Mare Balticum. Festschrift für Andris Caune zum 65. Geburtstag, Riga, 2002, S. 422–433.
Gudavičius E. Žymenys ir ženklai Lietuvoje XII–XX a., Vilnius, 1980.
Kaminskaitė I. „Mediniai stalo indai ir įrankiai Vilniaus Žemutinėje pilyje“, in: Istorija. Mokslo darbai, Vilnius, 2010, t. 77, 3–26.
Klimka L., Vasiliauskas E. „Neįprastas kultuvės dekoras“, in: Etnografija, Nr. 13–14, 2006, p. 108–113.
Müller U. „Holzfunde aus Freiburg und Konstanz“, in: Forschungen und Berichte der Archäologie des Mittelalters in Baden-Württemberg 21, Stuttgart, 1996, S. 138–146.
Mulevičienė I. „Puodų ženklai Lietuvos teritorijoje XII–XVI amžiais“, in: MADA, Nr. 1 (32), Vilnius, 1970, p. 135–144.
Колчин Б. А. „Новгородские древности. Деревянные изделия“, in: Археология СССР. Свод археологических источников. Выпуск Е1–55, Москва, 1968, c. 26, 31.
Янин В. Л. У истоков Новгородской государствености, Великий Новгород, 2001, с. 136. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vyriškų pusbačių pora

20240610

2002 m., atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, buvo surasta gausi XVII a. pirmąja puse datuojamų odinių radinių kolekcija. Ji aptikta prie pietinio Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų korpuso, viename iš čia buvusios drenažo sistemos šulinių.

Plačiau

Publikuota: 2015-04-27 00:10 Atnaujinta: 2015-04-27 00:09
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika