
XV a. pab.–XVI a. pr.
Dydis 12,7 x 12,6 cm, storis 2,6 cm
Rackevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso prieigų archeologinių tyrimų 2002 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 8902.
Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje (vidiniame kieme, pietų korpuso išorėje, šiaurės korpuso prieigose ir II oficinos vietoje) archeologai aptiko kvadratinių plytelių, kurių plokštuma reljefiniu kryžiumi suskaidyta į keturias dalis horizontaliai bei vertikaliai (į kvadratus) arba įstrižai (į trikampius). Jos rastos XV a. pab.–XVI a. pr. datuojamuose kultūriniuose sluoksniuose.
Plytelės yra tiek vienspalvės, dengtos žalios arba rudos spalvos glazūra, tiek ir daugiaspalvės, dengtos geltonos, žalios, baltos, žydros, violetinės bei rudos spalvų glazūrų kombinacijomis. Vienspalvių plytelių dydis 12,2–14,4 x 12,5–14,4 cm, storis 2,1–2,9 cm. Kai kurios iš jų kampuose ir per vidurį turi negilias skylutes, suskaidančias plokštumą įstrižai, kaip ir reljefinis kryžius. Įvairiaspalve glazūra dengtų plytelių dydis 12,7–14,4 x 12,6–14,1 cm, storis 2,1–2,8 cm.
Krokuvos dailininko Mikalojaus Haberšrako (Mikołaj Haberschrack, 1454–1484) poliptiko, tapyto apie 1468 m. ir skirto augustinų Krokuvos (Lenkija) Kazimiero Šv. Kotrynos bažnyčiai, vienoje iš dalių pavaizduotos grindys, sukomponuotos iš kvadrato ir trapecijos formų plytelių. Jos gali būti pavyzdys rekonstruojant grindis iš archeologų rastų įvairiaspalve glazūra dengtų kvadratinių plytelių, kurių plokštuma suskaidyta reljefiniu kryžiumi. Altorius saugomas Krokuvos nacionaliniame muziejuje, Vyskupo Erazmo Cioleko rūmuose.
Kaip ir M. Haberšrako kūrinyje, šio tipo grindų plytelės galėtų būti komponuojamos kartu su trapecijos formos plytelėmis, nes jų spalvų gama ir kraštinių ilgis atitinka trapecijos formos plytelių spalvas. Be to, atliekant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų šiaurės korpuso rytinės dalies archeologinius tyrimus aptikta žalios spalvos glazūra dengta trapecijos formos plytelė. Jos trumpoji kraštinė yra 12,8 cm ilgio, panašiai kaip ir daugumos pirmiau apibūdintų plytelių, o storis 2,7 cm.
Daugiau informacijos apie kvadrato ir trapecijos formų grindų plyteles.
Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Rekonstrukcinio brėžinio autorė Rasa Abramauskienė
Panaudota literatūra:
Striškienė Ė. „XV–XVII a. grindų dangos archeologinių tyrimų duomenys ir istorinių grindų atkūrimo galimybės“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a.–XIX a. pradžioje. 2005–2006 m. tyrimai, sudarė L. Glemža, Vilnius, 2007, p. 240–271.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sudarytojas V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 104–110.