XVI a. pab.–XVII a. pr.
Plotis 19,5–21,5 cm, aukštis 19–21 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1989 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinių inv. Nr. 328/1; 328/2.
Tiriant Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietų korpuso išorę, ūkio reikmėms skirtoje duobėje rasta apie 50 apysveikių koklių, tarp kurių pasitaikė ir keli karūniniai su 1583 m. data. Kartu aptiktas ir herbinis koklis su 1630 m. data, rodantis, kad čia buvo suversti skirtingų nugriautų arba perstatytų krosnių kokliai.
Karūniniai kokliai dengti žalios spalvos glazūra, puošti arkos fone įkomponuota vaza su stilizuotu augalu (Gyvybės medis?), apatinėje jų dalyje – 1583 m. data.
Kol kas sunku pasakyti, su kuriuo iš 1583 m. įvykiu susijusi kokliuose pažymėta data. 1583 m. pasibaigė Livonijos karas. Livonijos teritorija tapo bendra ir laisvai valdoma Lietuvos bei Lenkijos teritorija (kondominiumas). Jos valdytoju buvo paskirtas Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila (1556–1600), kuris tais pačiais metais popiežiaus Grigaliaus XIII (1572–1585) paskelbtas ir Šventosios Romos bažnyčios kardinolu.
Dar vienas įvykis, susijęs su kokliuose pažymėta 1583 m. data, yra Kotrynos Jogailaitės (1526–1583) – Žygimanto Augusto (1520–1572) bei Onos Jogailaitės ((1523–1596), Stepono Batoro (1533–1586) žmona) sesers ir Žygimanto Vazos (1566–1632) motinos – mirtis.
Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 2: 1989 metų tyrimai, atsakingasis redaktorius A. Tautavičius, Vilnius, 1991.
http://www.ldm.lt/Naujausiosparodos/kardinolas_jurgis_radvila.htm.
