Karūniniai kokliai su 1583 m. data

Aktualu iki 2015-05-31

XVI a. pab.–XVII a. pr.
Plotis 19,5–21,5 cm, aukštis 19–21 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1989 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinių inv. Nr. 328/1; 328/2.

Tiriant Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietų korpuso išorę, ūkio reikmėms skirtoje duobėje rasta apie 50 apysveikių koklių, tarp kurių pasitaikė ir keli karūniniai su 1583 m. data. Kartu aptiktas ir herbinis koklis su 1630 m. data, rodantis, kad čia buvo suversti skirtingų nugriautų arba perstatytų krosnių kokliai.

Karūniniai kokliai dengti žalios spalvos glazūra, puošti arkos fone įkomponuota vaza su stilizuotu augalu (Gyvybės medis?), apatinėje jų dalyje – 1583 m. data.

Kol kas sunku pasakyti, su kuriuo iš 1583 m. įvykiu susijusi kokliuose pažymėta data. 1583 m. pasibaigė Livonijos karas. Livonijos teritorija tapo bendra ir laisvai valdoma Lietuvos bei Lenkijos teritorija (kondominiumas). Jos valdytoju buvo paskirtas Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila (1556–1600), kuris tais pačiais metais popiežiaus Grigaliaus XIII (1572–1585) paskelbtas ir Šventosios Romos bažnyčios kardinolu.

Dar vienas įvykis, susijęs su kokliuose pažymėta 1583 m. data, yra Kotrynos Jogailaitės (1526–1583) – Žygimanto Augusto (1520–1572) bei Onos Jogailaitės ((1523–1596), Stepono Batoro (1533–1586) žmona) sesers ir Žygimanto Vazos (1566–1632) motinos – mirtis.

Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 2: 1989 metų tyrimai, atsakingasis redaktorius A. Tautavičius, Vilnius, 1991.
http://www.ldm.lt/Naujausiosparodos/kardinolas_jurgis_radvila.htm.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Stiklinių apyrankių fragmentai

20250519

Stiklo masę išgauti išmokta II tūkstantmetyje prieš Kristų Egipte ir Artimuosiuose Rytuose. Stikliniams dirbiniams pagaminti reikėjo trijų pagrindinių komponentų – smėlio (silicio dioksido SiO₂), sodos (natrio karbonato Na₂CO₂) ir potašo (kalio karbonato K₂CO₃). Spalvą stiklui suteikdavo įvairių metalų (pavyzdžiui, švino, alavo ir kt.) oksidai. Iš stiklo masės gaminti ne tik indai, bet ir papuošalai. Labiausiai paplitę buvo įvairių spalvų, vienspalviai arba daugiaspalviai, stiklo karoliukai. Taip pat stiklinės apyrankės.
Tyrinėtojai pastebi, kad stiklinės apyrankės buvo paplitusios didelėje Europos dalyje ir būdingos tiek krikščioniškos, tiek pagoniškos, tiek ir musulmoniškos (pavyzdžiui, Pirėnų pusiasalyje) kultūros regionams. Šių dirbinių įvairovė buvo gana didelė. Apyrankių lankeliai – apvalaus, ovalaus, kvadratinio, pusapvalio skersinio pjūvio formos, lygūs, neornamentuoti, tordiruoti arba puošti spalvoto stiklo įvijomis.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2015-05-25 07:53
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika