XVI a. vid.
Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų 2003–2004 m. tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 193
Detalė pagaminta iš pilko gravelito (žvirgždo konglomeratas) su smėlio priemaiša. Grubus akmens paviršius glaistytas balkšvu kalkių skiediniu, dažytas gelsva ar pilkšva spalva. Fragmento galai tašyti lygiai, ant jų yra skiedinio pėdsakų. Priekinė fasadinė dalis (dar vadinama arkos kakta) – 35,5 cm pločio. Išgaubta archivolto* dalis, matoma iš apačios (dar vadinama arkos gomuriu), – 30,7 cm pločio. Archivolto lenkimo spindulys – apie 1,55 m. Taigi angos, kurią dengė arka, plotis – 3–3,1 m. Priekinės dalies profilį sudaro lentynėlė, pusvelenis, juosta ir pasikartojantis lentynėlės, pusvelenio ir juostos derinys. Iš apačios išgaubtos matomos archivolto dalies profilį sudaro dvi lentynėlės, išraita, lentynėlė ir pusvelenis.
Detalės apatinės dalies profilis nesimetriškas. Tokį profilį gali turėti ištisinis arkos angos apvadas, t. y. archivolto galai remiasi ne į horizontalius ramsčius (impostą), bet į tokio pat profilio stačias atramas. Kadangi rasto archivolto fragmento centrinis kampas yra 45º, o pusapskritimį sudaro 180º kampas, vadinasi, arkos lanką sudarė keturi tokie segmentai. Galimi keli archivolto segmentų jungimo būdai: keturi segmentai su raktiniu akmeniu, keturi segmentai be raktinio akmens arba archivoltą gali sudaryti nelyginis segmentų skaičius, tokiu atveju rastas fragmentas yra viršuarkio dalis, o abipus jo prijungti mažesnio ilgio segmentai. Šios detalės profilis panaudotas dabar atkurtų rūmų vartų įvažiuojamosios dalies ir kiemo galerijų arkadoms, kur archivoltai sujungti iš septynių vienodo ilgio segmentų.
Manoma, kad iš Bistryčioje (dab. Baltarusija) skaldytų akmenų buvo pagaminta ši ir kitos detalės, kurios rūmų eksterjerui puošti naudotos XVI a. vid. ir vėlyvosios gotikos rūmams suteikiant renesanso stiliui būdingų architektūros bruožų. Panašių apipavidalinimo profilių archivoltai vaizduojami ir XVI a. renesanso architektūros teoretiko Jakopo Barocio da Vinjolos (Jacopo Barozzi da Vignola) knygoje Regola delli Cinque Ordini d’Architettura (Roma, 1562).
Nugriovus rūmus, archivolto detalė panaudota XIX a. ūkinės paskirties pastato pamatams. Šiuo metu architektūrinę detalę galima apžiūrėti Valdovų rūmų istorinės ir architektūrinės raidos ekspozicijos (I maršrutas) 10 salėje.
* Archivoltas – profiliuotas išorinis arkos lanko apvadas. Naudotas arkadose, durų, vartų, langų angose visų laikų ir epochų architektūroje, ypač būdingas bizantiniams, ankstyvųjų viduramžių, baroko, rokoko pastatams.
Medžiagą parengė Rasa Abramauskienė ir Gintautas Striška
Fotografas Vytautas Abramauskas
Brėžinių autorė Rasa Abramauskienė
Panaudota literatūra
Kitkauskas N. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2009, p. 234.
Kitkauskas N. Vilniaus pilys, Vilnius, 2012, p. 147, il. 161.
Kitkauskas N. „Vilniaus Žemutinės pilies rezidencinių rūmų fasadų architektūrinės detalės“, in: Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 27, Vilnius, 2005, p. 307.
Kitkauskienė L., Kitkauskas N. Anglų–lietuvių kalbų aiškinamasis architektūros žodynas, Vilnius, 2004, p. 17.
Вильёла Дж. Правило пяти ордеров архитектуры, Москва, 1929, с. 139.
