Koklis su alegorinėmis zuikių medžioklės scenomis

Karnizinis kampinis koklis su alegorine zuikių medžioklės scena, XVI a. vid.
Aktualu iki 2015-06-21

XVI a. vid.
Matmenys: 16,8 x 25,7 cm; 17,3 x 25,7 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1989–1990 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 203–204/1
Restauravo Bronislava Kunkulienė, rest. prot. Nr. 469/10 089 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Karnizinis kampinis koklis padengtas geltonos, žalios, baltos ir mėlynos spalvos glazūra. Jo plokštumose pavaizduotos alegorinės zuikių medžioklės scenos: kairėje – du ant užpakalinių kojų stovintys zuikiai su įtemptu lanku su strėle bei ietimi ir du zuikius puolantys medžiokliniai šunys; dešinėje – ant trikojo dideliame katile verda šuo ir du zuikiai velka į katilą dar vieną medžioklinį šunį.

Šį koklį su kitais XVI a. II ketv.–vid. kokliais archeologai rado Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietų korpuso rūsio E hidroizoliaciniame sluoksnyje. Tai viena sudedamųjų karnizinių koklių serijos, vaizduojančios „Pasaulį atvirkščiai“ (lot. Mundus inversus), dalių. Koklių matricos pagamintos pagal Izraelio van Mekenemo (Israhel van Meckenem) raižinį, datuojamą XV a. II p.–XVI a. pradžia. Graviūrų originalai saugomi Valstybinime muziejuje Amsterdame, Metropoliteno muziejuje Niujorke ir Britų muziejuje Londone.

Daugiau apie šio tipo koklius žr.

https://www.valdovurumai.lt/lankytojams/savaites-eksponatas...

Koklis buvo eksponuojamas pasaulinėje parodoje „Expo 2015“, Milane, Lietuvos paviljone, žr.

https://scontent-fra3-1.xx.fbcdn.net/hphotos-xap1/v/t1.0-9...

Baigus rūmų atkūrimo darbus rytų korpuso šiaurinėje dalyje, trečio aukšto salėje, kur, kaip spėjama, buvo Bonos Sforcos apartamentai, pagal dr. Gintauto Rackevičiaus rekonstrukcinį projektą buvo pastatyta XVI a. vid. krosnis, kurią rekonstruojant panaudota karnizinių koklių serija su alegorinėmis zuikių medžioklės scenomis.

Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Katalynas K. „Dar apie krosnis su kiškiais“, in: Kultūros barai, 1992, Nr. 1, p. 61–64.
Katalynas K. „Vilniaus koklių ornamentų prototipai“, in: Mokslas ir Lietuva, 1991, Nr. 4, p. 101–108.
Kuncevičius A. „Renesanso epochos krosnys Vilniaus Žemutinėje pilyje“, in: Kultūros barai, 1991, Nr. 2, p. 65–67.
Rackevičius G. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas, Vilnius, 2012.
Vitkauskienė B. R. „Kiškio simbolika ir Renesansas“, in: Kultūros barai, 1992, Nr. 1, p. 65.
Vitkauskienė B. R. „Vilniaus Žemutinės pilies renesansinių koklių ikonografiniai šaltiniai“, tarptautinės konferencijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas europinės patirties kontekste, vykusios 2006 m. spalio 11–12 d. Vilniuje, pranešimas (nepublikuota).

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2015-06-15 Atnaujinta: 2024-12-03 10:28
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika