Aktualu iki 2015-08-02

XV a. I p.
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos tyrimai 1992 metais, radinio inv. Nr. 2466A
Konservavo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 59/1262 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Muzikos instrumentai per archeologinius tyrinėjimus randami retai. Dar rečiau – dambreliai. Šis instrumentas dažniausiai priskiriamas netradiciniams ar neprofesionalams skirtiems muzikos instrumentams, populiariems ir tarp vaikų, ir tarp elgetų. Šie nesudėtingi instrumentai panašūs į pasagėlę su liežuvėliu per vidurį. Prispaudus dambrelį prie dantų, pirštu judinant liežuvėlį ir įkvepiant ar iškvepiant orą per burną, išgaunamas savitas blerbiantis garsas.

Dambreliai yra lūpinės armonikėlės prototipas, kaip manoma, kilęs iš Azijos. Tipologizavus Europoje randamus dambrelius, paaiškėjo, kad ankstyviausi datuojami I–IV amžiais.

Apie dambrelių istoriją Lietuvoje žinoma nedaug. Šiek tiek žinių randama etnografinėje medžiagoje ar literatūros kūriniuose (Kristijono Donelaičio „Metuose“: „Lauras su pirštu dambrelį skambino pūsdams...“), o archeologijos duomenys byloja, kad dambreliais Lietuvoje grota jau Viduramžiais.

Vienas unikalus dambrelis rastas Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje 1992 metais. Šis vienas ankstyviausių Lietuvoje rastų dambrelių datuojamas XV a. pirma puse. Artefaktas yra 53 mm ilgio ir 37 mm pločio ties laikomąja (ovalia) dalimi. Dambrelio liežuvėlis nulūžęs ir, matyt, instrumentas buvo išmestas kaip nebetinkamas groti. Šis dirbinys išskirtinis ir tuo, kad jo lankelio išorinėje pusėje įspaustas žvaigždutės simbolis. Įvairūs meistrų ar jų gildijų ženklai dažni ant peilių, žirklių, kirvių ašmenų, kartais ant pasagų ar kitų metalinių dirbinių. Šie simboliai – savotiškas kokybės ženklas, bylojantis ne tik apie dirbinio kokybę, bet ir apie jo vertę. Tad reikia manyti, kad šis meistro ženklu pažymėtas dambrelis buvo pagamintas patyrusio meistro.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudoti šaltiniai ir literatūra
Baltrėnienė M., Apanavičius R. Lietuvių liaudies muzikos instrumentai, Vilnius, 1991.
Blaževičius P. Seniausieji Lietuvos žaislai. Monografija, Vilnius, 2011.
Celmiņš A. „Metāla mūzikas instrumenti vargani Rīgas archeoloģiskajā materiālā“, in: Civitas et castrum ad mare Balticum, Rīga, 2002, l. 407–421.
Donelaitis K. Metai, Vilnius, 1983.
Kristensen T. R. Middeladerlige musikinstrumenter i Skandinavien med særlig vægt på Danmark, Nyhedsbrev, 1994.
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos tyrimai 1992 metais, 1993, in: Lietuvos istorijos instituto Rankraštynas, b. 2021 a.
Поветкин В. И. „Музыкальные древности Новгорода“, in: Новогродские археологические чтения, Новгород, 1994, c. 67–74.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Auskaras

20240415

Dabartinėje Lietuvos teritorijoje seniausi auskarai datuojami XIII–XIV amžiumi. Jie buvo gaminami lankelio formos su 1–3 kabučiais ir pagal konstrukciją skirstomi į tris tipus: žiedinius, kilpinius ir klaustuko formos.

Plačiau

Publikuota: 2015-07-27 Atnaujinta: 2015-07-27 11:21
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika