XIV a. pab.–XV a. pr.
Pušies mediena
Blaževičius P. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Ploto į pietus nuo I oficinos archeologinių tyrimų 2005–2009 m. ataskaita, radinio inv. Nr. Md-39
Konservavo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 803/3644 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Medienos tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė, tyrimo Nr. LIG-11-43 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
2008 m. atliekant archeologinius tyrinėjimus Vilniaus Žemutinėje pilyje, gynybinės sienos M38 vidinėje pusėje rastas gerai išlikęs žaislinio arbaleto apsodas. Trumpai apibūdinant radimo vietą, galima paminėti, kad durpingas sluoksnis, kuriame aptiktas žaislas, susiformavo XIV a. pabaigoje–XV a. pradžioje XIV a. pabaigoje pastatytos Vilniaus Žemutinės pilies didžiojo gynybinio aptvaro sienos vidinėje pusėje.
Medinių statinių aplinkoje rastas žaislinio arbaleto apsodas pagamintas iš pušies medienos. Tai 39,5 cm ilgio ir 1,9–2,1 cm pločio dirbinys. Jo vieno galo skersinis pjūvis yra stačiakampio, o kito galo – ovalus. Plačiajame gale yra 1,6 cm gylio ir 1,3 cm aukščio išpjova, skirta lankui tvirtinti. Greta išpjovos, dirbinio centre, išgręžta arba išpjauta apytiksliai 1,2 cm skersmens apskrita skylė lankui pririšti. Apatinėje plačiojo galo dalyje fragmentiškai išlikusi įpjova, spėjama, kad tai paleidimo svirtelės fiksavimo vieta. Nors apsodo galas nulūžęs ir neįmanoma nustatyti tikslaus dirbinio ilgio, įvertinus arbaleto apsodo proporcijas, tikėtina, kad bendras jo ilgis galėjo būti apie 45 centimetrus.
Arbaleto strėlės paleidimo mechanizmas archajiškas – įtempta lanko templė užkabinama apsodo įpjovoje, o kilstelėjus paleidimo svirtelę iš įpjovos iškeliama templė paleidžia strėlę. Toks primityvus mechanizmas iki pat XVI a. naudotas koviniuose arba medžiokliniuose arbaletuose, jis pritaikytas ir šiame vaikiško ginklo modelyje.
Vilniaus Žemutinėje pilyje rastas unikalus arbaleto apsodas papildo žinias apie Viduramžių Lietuvos karo žaislus, jų gamybos ir konstrukcijos ypatumus. Vaikiško arbaleto konstrukcija nurodo, kad būta ne tik primityvių, bet ir mechaniškai sudėtingų žaislų, jiems pagaminti reikėjo laiko ir kruopštaus darbo.
Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas
Brėžinio autorė Rasa Abramauskienė
Panaudota literatūra
Blaževičius P. „Žaislinis XIV a. pab.–XV a. pr. arbaletas iš Vilniaus Žemutinės pilies“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. II: MMXI, comp. G. Striška, Vilnae, MMXII, p. 293–298.