Koklis „Šv. Ona, pati trečioji“

Aktualu iki 2015-07-26

XVI a. 3 deš.–XVI a. vid.
Matmenys – 32,3 x 18,9 cm
Degtasis molis su polichromine glazūra
Urbanavičius V., Kuncevičius A., Tautavičius A. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1990 m. tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 209/24
Restauravo Raimonda Rudokaitė, rest. prot. Nr. 4/32 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys)

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų koklių kolekcijoje vieni įspūdingiausių yra pusės cilindro formos kokliai. Jie dėmesį patraukia savo išskirtiniu dydžiu, forma ir siužetų įvairove. Tarp koklių religinių siužetų yra ir „Šv. Ona, pati trečioji“.

Koklyje vaizduojama stovinti šv. Ona, priešais ją soste sėdi karūna pasidabinusi Švč. Mergelė Marija. Šv. Ona rankas laiko padėjusi Mergelei ant pečių. Prieš Mergelę profiliu stovi Kūdikėlis Jėzus, ji jį prilaiko rankomis. Tokia vertikali siužeto kompozicija su hierarchinę tvarką išlaikančiomis figūromis yra archajiška, būdinga nuo XIII a. Vakarų Europoje paplitusioms skulptūroms ir paveikslams.

Vakarų Europoje po to, kai popiežius Sikstas IV 1476 m. pripažino Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogmą ir 1481 m. gegužės 1-ąją – Šv. Onos dieną – įtraukė į romėnų kalendorių, labai padaugėjo šio siužeto atvaizdų.

Šiuo siužetu puošti kokliai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose rasti tik gotikinės rūmų dalies E rūsyje, XVII a. pradžios sluoksnyje. Dr. Gintauto Rackevičiaus sudarytame XVI a. koklių kataloge šis koklis priskirtas pusiau cilindrinių koklių grupei (A/10 tipas). Tokiu ornamentu puošti kokliai priskirti trečios morfologinės grupės kokliams, datuojamiems XVI a. 3 deš.–XVI a. viduriu.

Siužetu „Šv. Ona, pati trečioji“ puošti pusiau cilindriniai kokliai labai reti. Gretimuose kraštuose tokių koklių nerasta. Lietuvoje šių koklių fragmentų iki šiol rasta tik Vilniaus Žemutinėje pilyje, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos senamiesčiuose. Šiam tipui priskiriamų koklių rasta atliekant archeologinius tyrimus Vilniuje, Dominikonų g. 4, Šv. Ignoto g. 9 ir Šv. Mykolo g. 8, XVI a. pirmos pusės koklių dirbtuvės vietoje, Kaune – Adomo Jakšto g. 1 ir Vilniaus g. 5, Klaipėdoje – Kurpių g. 4.

Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Birkšytė-Klimienė L. „Ankstyvosios Šv. Onos kulto apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, in: Menotyra, 2013, t. 20, Nr. 1, p. 1–19.
Birkšytė-Klimienė L. „Vienas Šv. Onos paveikslas, jo kontekstas ir istorija“, in: Menotyra, 2011, t. 18, Nr. 1, p. 29–47.
Rackevičius G. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas, Vilnius, 2012.
Žulkus V. Viduramžių Klaipėda. Miestas ir pilis. Archeologija ir istorija, Vilnius, 2002.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vertikali lango aprėminimo detalė

20250714

XVI a. statant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje, langų ir durų apvadams buvo naudotos iš vietinio akmens – konglomerato – gamintos apdailos detalės. XVIII–XIX a. sandūroje, griaunant rūmus, didžioji dalis rūmų plytų ir architektūrinių detalių pasklido po Vilnių. Detalių antrinis panaudojimas dažniausiai buvo gana primityvus – jos kaip akmenys verstos į pamatus. Tokių detalių dabar randama Senamiestyje. Viena iš didžiausių radimviečių buvo aptikta 2015 m. Pranciškonų gatvėje 4 a, kur pamatuose rasta daugiau nei 50 smiltainio detalių. Sudaužytų ir pavienių apdailos detalių liko ir griaunamų rūmų vietoje bei šalia jų.

 

Plačiau

Publikuota: 2015-07-20 Atnaujinta: 2015-07-20 10:25
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika