Koklis „Šv. Ona, pati trečioji“

Koklis „Šv. Ona, pati trečioji“
Aktualu iki 2015-07-26

XVI a. 3 deš.–XVI a. vid.
Matmenys – 32,3 x 18,9 cm
Degtasis molis su polichromine glazūra
Urbanavičius V., Kuncevičius A., Tautavičius A. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1990 m. tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 209/24
Restauravo Raimonda Rudokaitė, rest. prot. Nr. 4/32 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys)

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų koklių kolekcijoje vieni įspūdingiausių yra pusės cilindro formos kokliai. Jie dėmesį patraukia savo išskirtiniu dydžiu, forma ir siužetų įvairove. Tarp koklių religinių siužetų yra ir „Šv. Ona, pati trečioji“.

Koklyje vaizduojama stovinti šv. Ona, priešais ją soste sėdi karūna pasidabinusi Švč. Mergelė Marija. Šv. Ona rankas laiko padėjusi Mergelei ant pečių. Prieš Mergelę profiliu stovi Kūdikėlis Jėzus, ji jį prilaiko rankomis. Tokia vertikali siužeto kompozicija su hierarchinę tvarką išlaikančiomis figūromis yra archajiška, būdinga nuo XIII a. Vakarų Europoje paplitusioms skulptūroms ir paveikslams.

Vakarų Europoje po to, kai popiežius Sikstas IV 1476 m. pripažino Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogmą ir 1481 m. gegužės 1-ąją – Šv. Onos dieną – įtraukė į romėnų kalendorių, labai padaugėjo šio siužeto atvaizdų.

Šiuo siužetu puošti kokliai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose rasti tik gotikinės rūmų dalies E rūsyje, XVII a. pradžios sluoksnyje. Dr. Gintauto Rackevičiaus sudarytame XVI a. koklių kataloge šis koklis priskirtas pusiau cilindrinių koklių grupei (A/10 tipas). Tokiu ornamentu puošti kokliai priskirti trečios morfologinės grupės kokliams, datuojamiems XVI a. 3 deš.–XVI a. viduriu.

Siužetu „Šv. Ona, pati trečioji“ puošti pusiau cilindriniai kokliai labai reti. Gretimuose kraštuose tokių koklių nerasta. Lietuvoje šių koklių fragmentų iki šiol rasta tik Vilniaus Žemutinėje pilyje, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos senamiesčiuose. Šiam tipui priskiriamų koklių rasta atliekant archeologinius tyrimus Vilniuje, Dominikonų g. 4, Šv. Ignoto g. 9 ir Šv. Mykolo g. 8, XVI a. pirmos pusės koklių dirbtuvės vietoje, Kaune – Adomo Jakšto g. 1 ir Vilniaus g. 5, Klaipėdoje – Kurpių g. 4.

Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Birkšytė-Klimienė L. „Ankstyvosios Šv. Onos kulto apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, in: Menotyra, 2013, t. 20, Nr. 1, p. 1–19.
Birkšytė-Klimienė L. „Vienas Šv. Onos paveikslas, jo kontekstas ir istorija“, in: Menotyra, 2011, t. 18, Nr. 1, p. 29–47.
Rackevičius G. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas, Vilnius, 2012.
Žulkus V. Viduramžių Klaipėda. Miestas ir pilis. Archeologija ir istorija, Vilnius, 2002.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Plyta su įstrižomis braukomis

Plyta su įstrižomis braukomis

20260518

Vienas būdingiausių lietuviškų plytų, žinomų nuo XIII a. pabaigos – XIV a. pradžios, požymių yra vienoje plytos plokštumos pusėje – klote įspausti specialūs grioveliai – braukos. Braukos turėjo pagerinti plytos sukibimą su skiediniu ir kartu užtikrinti stabilesnę mūro struktūrą.
Braukos dažniausiai būdavo daromos rankų pirštais arba specialiu įrankiu išilgai plytos. Rečiau pasitaiko plytų su skersai ar įstrižai padarytomis braukomis. Pastebėta, kad XV–XVI a. civilinių gotikinių pastatų plytos dažniausiai būdavo su braukomis, mūrytos braukomis žemyn. Brauktinių plytų tradicija gyvavo iki pat XVIII a. pabaigos.

 

Plačiau

Publikuota: 2015-07-20 Atnaujinta: 2015-07-20 10:25
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika