Medinė fleita, XIV–XV a.
Aktualu iki 2015-08-30

XIV–XV a.
Uosio mediena
Blaževičius P., Bugys P., Kaminskaitė I. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų 2006–2008 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. Md-16
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 110/429 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Medienos rūšies tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė, tyrimo Nr. LIG-06-98 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Kol kas vienintelė Lietuvoje Viduramžiais datuojama fleita rasta 2006 m. archeologams tyrinėjant Vilniaus Žemutinę pilį, plotą į šiaurę nuo Valdovų rūmų rytinio korpuso. Unikalus uosinės fleitos fragmentas datuojamas XIV–XV amžiais. Išlikusi dirbinio dalis – apie 200 mm ilgio ir 20 mm skersmens plonasienis vamzdelis. Viename fragmento gale yra nedidelė išpjova, galbūt virvutei pririšti. Viršutinėje pusėje matyti trys skylutės garso aukščiui keisti. Tipologiškai šį muzikos instrumentą reikia vadinti ilgąja fleita be pūstuko.

Panašios dažniausiai kaulinės fleitos yra reti, tačiau visoje Europoje žinomi dirbiniai. Ankstyviausia kaulinė fleita rasta Austrijoje, datuojama paleolitu – apie 33 000 m. pr. Kristų. Labai panašios į Akmens amžiaus instrumentus yra ir Viduramžiais datuojamos Vakarų ir Vidurio Europoje randamos fleitos. Dažniausiai jos pagamintos iš vamzdinių kaulų, retkarčiais iš medžio. Paprastai priskiriamos suaugusiųjų arba profesionalų muzikos instrumentams. Dauguma jų Vakarų ir Vidurio Europoje datuojamos XI–XVII amžiais.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkas Mantvidas Mieliauskas

Panaudota literatūra
Blaževičius P. Seniausieji Lietuvos žaislai. Monografija, Vilnius, 2011.
Hein W. „Musik in der Eiszeit“, in: Archäologie in Deutschland, 2002, H. 4, S. 18–19.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gobelenas „Iso mūšis“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

Gobelenas „Iso mūšis“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

20261005

Šis gobelenas – istorinė kompozicija iš serijos „Aleksandro Didžiojo istorija“. Jame vaizduojama Iso mūšio, vykusio 333 m. pr. m. e., scena, kai Persijos karalius Darėjas III Kodomanas buvo nugalėtas ir turėjo bėgti nuo Aleksandro Makedoniečio. Ši pergalė atvėrė Aleksandrui kelią į Siriją ir sudarė sąlygas tolesniam Persijos užkariavimui. 

 

Plačiau

Publikuota: 2015-08-24 Atnaujinta: 2015-08-07 08:55
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika