XIV–XV a.
Uosio mediena
Blaževičius P., Bugys P., Kaminskaitė I. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų 2006–2008 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. Md-16
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 110/429 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Medienos rūšies tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė, tyrimo Nr. LIG-06-98 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Kol kas vienintelė Lietuvoje Viduramžiais datuojama fleita rasta 2006 m. archeologams tyrinėjant Vilniaus Žemutinę pilį, plotą į šiaurę nuo Valdovų rūmų rytinio korpuso. Unikalus uosinės fleitos fragmentas datuojamas XIV–XV amžiais. Išlikusi dirbinio dalis – apie 200 mm ilgio ir 20 mm skersmens plonasienis vamzdelis. Viename fragmento gale yra nedidelė išpjova, galbūt virvutei pririšti. Viršutinėje pusėje matyti trys skylutės garso aukščiui keisti. Tipologiškai šį muzikos instrumentą reikia vadinti ilgąja fleita be pūstuko.
Panašios dažniausiai kaulinės fleitos yra reti, tačiau visoje Europoje žinomi dirbiniai. Ankstyviausia kaulinė fleita rasta Austrijoje, datuojama paleolitu – apie 33 000 m. pr. Kristų. Labai panašios į Akmens amžiaus instrumentus yra ir Viduramžiais datuojamos Vakarų ir Vidurio Europoje randamos fleitos. Dažniausiai jos pagamintos iš vamzdinių kaulų, retkarčiais iš medžio. Paprastai priskiriamos suaugusiųjų arba profesionalų muzikos instrumentams. Dauguma jų Vakarų ir Vidurio Europoje datuojamos XI–XVII amžiais.
Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkas Mantvidas Mieliauskas
Panaudota literatūra
Blaževičius P. Seniausieji Lietuvos žaislai. Monografija, Vilnius, 2011.
Hein W. „Musik in der Eiszeit“, in: Archäologie in Deutschland, 2002, H. 4, S. 18–19.