Šachmatų lenta

Šachmatų lentos iš pilkos marmurizuotos klinties plokštės fragmentas, XVII–XVIII a.
Aktualu iki 2015-09-06

XVII a. II p.–XVIII a. pr.
Vailionis E. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1994 m. tyrimai, 1995, radinio inv. Nr. 661

Viena iš vos kelių Lietuvoje per archeologinius tyrimus rastų šachmatų lentų aptikta 1994 m. tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vakarinio korpuso L rūsį. Čia rasta apdailos detalė iš marmurizuotos klinties yra šlifuotu paviršiumi su ne visai taisyklingai ranka įrėžtomis skersinėmis ir vos matomomis išilginėmis linijomis. Šios linijos plokštės paviršių dalija į 35 x 35 mm dydžio langelius. Išlikusiame 315 x 170 mm dydžio fragmente matyti 4 eilės po 8 langelius, iš viso 32. Šios XVII–XVIII a. datuojamos šachmatų lentos laukeliai dekoru nesiskiria vienas nuo kito. Nesiskiria ir jų spalva, tačiau galima spėti, kad laukeliai galėjo būti nudažyti kokiu nors pigmentu ar lengvai blunkančiais dažais. Atsižvelgiant į tai, kad šachmatų laukas yra skaidomas į 64 laukelius (8 x 8), galima teigti, kad tai būtent šiam žaidimui skirta lenta.

Manoma, kad ant architektūrinės detalės išraižytas šachmatų laukas turėtų būti datuojamas XVII a. antra puse–XVIII a. pradžia. Spėjama, kad jį pasidarė Maskvos kariuomenės kareiviai, kai 1655–1661 m. buvo dislokuoti Vilniaus pilyje. Vėliau jis buvo tiesiog išmestas tvarkant rūmų aplinką.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkas Mantvidas Mieliauskas

Panaudota literatūra
Blaževičius P. Seniausieji Lietuvos žaislai. Monografija, Vilnius, 2011.

Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1994–1995 metų tyrimai), t. 4, Vilnius, 1999.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

20260413

XIV a. Italijoje ir Prancūzijoje susiformavo postglosatorių, arba komentatorių, pasaulietinė teisės mokykla, kurios atstovai buvo XII–XIII a. veikusios glosatorių mokyklos pasekėjai. Šios mokyklos atsiradimas susijęs su Romos teisės atgimimu Viduramžiais ir Digestų, arba Pandektų, rinkinių atradimu. Glosatoriai tyrinėjo romėnų civilinės teisės veikalus ir pildė juos glosomis (paaiškinimais, pastabomis), komentavo ir interpretavo teisines sąvokas bei principus. Postglosatoriai glosų jau neberašė, bet sistemiškai ėmėsi tirti visą teisės akto turinį, o ne tik pavienes jo sąvokas, rašė išsamius komentarus ir remdamiesi Aristotelio tekstais, ir taikydami kitus scholastinius metodus.
Bartolas de Sasoferatas buvo vienas žymiausių Viduramžių postglosatorių, davęs vardą visai Romos pasaulietinės teisės komentatorių mokyklai – bartolistams. Jis buvo Perudžos ir Bolonijos universitetų auklėtinis, Pizos ir Perudžos universitetų teisės profesorius, civilinės teisės specialistas, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV (1316–1378, valdė 1355–1378) patarėjas.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2015-08-31 Atnaujinta: 2015-08-07 09:07
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika