Dagtinės muškietos spynos

Aktualu iki 2015-08-23

XVII a. I p.
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1995 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 239
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1994 m. tyrimai, neinventorinta
Restauravo Jurgita Kalėjienė, rest. prot. Nr. 320/9940 (inv. Nr. 239) (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai), Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 34/888 (neinventorinta) (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

1994–1995 m., tiriant Valdovų rūmų vakarinio korpuso L rūsį, rastos dvi dagtinės muškietos spynos. Rūsys buvo užverstas griuvenomis, jose gausu radinių ir jų fragmentų: plytų, čerpių, grindų plytelių, keramikos, koklių fragmentų, geležinių dirbinių nuolaužų. Vakariniame rūsio pasienyje ir langų nišose suverstas 60–70 cm storio su žeme maišytas griuvenų sluoksnis rodo, kad rūsys buvo iš dalies užverstas jau XVII a. antroje pusėje.

Rastos dagtinės spynos nebuvo iškart identifikuotos. Tame pačiame rūsyje taip pat rasta šarvų (tarp jų ir krūtinšarvio) dalių, kovos kirvio – bardišiaus – dalis (šiais ginklais daugiausia būdavo apginkluoti rusų šauliai), kelios dešimtys švininių kulkų ir geležinis sviedinys. Greičiausiai tai mūšių dėl pilies 1660–1661 m. palikimas.

Šios dvi dagtinės spynos – iš laibgalio užtaisomo rankinio šaunamojo ginklo (muškietos) dalys. Šis ginklas atsirado XVI a. 3 deš. Ispanijoje ir naudotas iki XVII a. pabaigos. Muškieta durtuvo neturėjo, jomis buvo ginkluojami muškietininkai.

Šaltiniuose išlikęs terminas „Vilniaus muškieta“ (muszkiet wileński) leidžia manyti, kad XVII a. pirmoje pusėje svarbus muškietų gamybos centras buvo ir Vilnius. Muškietas gamino Radvilų ginklininkai. Jonušas Radvila (1612–1655) rašė tėvui apie naujųjų muškietų veikimą ir iš vietos meistrų užsakydavo naujų ginklų pavyzdžių. Muškietos Lietuvoje išliko dar ilgai, jos buvo naudotos 1830–1831 ir 1863–1864 m. sukilimuose, nes trūko šautuvų.

Dagtinės muškietos naudojimas, XVII a. pirmos pusės graviūra

Medžiagą parengė Mantvidas Mieliauskas
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Sapjanskienė V., Airini V. „Dagtiniai ir ratukiniai šautuvai“, in: Vytauto Didžiojo karo muziejus 2011 metais. Almanachas, Kaunas, 2012, p. 13–66.

Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 4: 1994–1995 metų tyrimai, sud. V. Urbanavičius, Vilnius, 1999.
Жук А. Б. Стрелковое оружие, Москва, 1992.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kirvis

20250217

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies ir vėliau Valdovų rūmų teritorijoje aptikta įvairių tipų kirvių iš skirtingų laikotarpių. Iki šiol mokslininkų diskusijos dėl tam tikrų kirvių tipų paskirties išlieka aktyvios ir nevienareikšmės. Tyrėjai nesutaria, kiek iš šių kirvių buvo pritaikyti kasdieniams darbams, o kiek jų buvo naudojami kaip ginklai mūšyje. Tik atidžiai išnagrinėjus kiekvieno kirvio konstrukciją, svorį, dydį bei kitus techninius duomenis, galima gana aiškiai atskirti kirvius, kurie buvo skirti tik darbui, nuo sukurtų kovai. Taip pat negalima atmesti galimybės, kad kai kurie kirviai buvo universalūs – jie galėjo tarnauti tiek kaip darbo įrankiai, tiek ir kaip ginklai.

 

Plačiau

Publikuota: 2015-08-17 05:00 Atnaujinta: 2015-08-18 11:28
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika