Medinių durų slenkstis

Konservuota sienojo dalis su išlikusia stakta
Aktualu iki 2015-10-18

XV a. pr.
Pušis
Steponavičienė D., Blaževičius P., Gendrėnas G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. II oficinos (dvariškių rūmų) 2003–2005 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 2006, inv. Nr. Md. 159
Restauravo Deimantė Baubaitė, Tomas Valatkevičius, rest. prot. Nr. 427/10047 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Vilniaus Žemutinėje pilyje 1987–2010 m. atkasta keliasdešimt įvairių XIV a. pab.–XV a. medinių pastatų liekanų. Tik keliuose jų pavyko nustatyti durų vietą. Taip yra todėl, kad įėjimo į senuosius medinius gyvenamuosius ir ūkinius pastatus vieta labai skyrėsi nuo dabartinės: durų slenkstis buvo ne grindų lygyje, o aukščiau, dažniausiai virš antro rentinio vainiko. Einant į vidų ar į išorę reikėdavo peržengti iki 0,5 m aukščio slenkstį. Durų dydį lėmė poreikis taupyti šilumą ir mažesnis nei dabar vidutinis gyventojų ūgis.

Durys buvo daromos iš trijų–penkių vertikalių 2,26,0 cm storio lentų, sujungtų dviem pleištinėmis trapecijos formos jungiamosiomis detalėmis. Jos buvo tvirtinamos šiek tiek įstrižai, kad durys išlaikytų savo formą. Viena iš kraštinių durų lentų buvo ilgesnė. Jos galuose – cilindro formos medinių durų vyriai – bėgūnai. Bėgūno galai buvo įstatomi į jam skirtas duobeles durų slenkstyje ir durų angos viršutiniame rąste arba viršutiniame staktos skersinyje.

Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijoje yra 2005 m. rastas keturkampio skerspjūvio sienojas, jo viršutinėje dalyje padaryta iškarta 88 cm pločio durims bei lizdas medinių durų vyriui – bėgūnui. Atlikus dendrochronologinius tyrimus, nustatyta, kad medis, iš kurio gamintas šis sienojas, kirstas 1413 metais.

Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Riaubienė E. Durys architektūroje. Mokomoji knyga, Vilnius, 2009, p. 90–91.
Tautavičius A. „Vilniaus Žemutinės pilies mediniai pastatai XIII–XIV amžiais“, in: Iš lietuvių kultūros istorijos, t. 4, Vilnius, 1964, p. 179–180.
Vainilaitis V. „XVI–XVII a. mediniai pastatai Lietuvos Respublikos prezidentūros rūmų teritorijoje pagal archeologijos tyrimų duomenis“, in: Kultūros paminklai, Nr. 7, 2000, p. 98–108.
Vainilaitis V. Mediniai pastatai ir sodybos Vilniuje XIII–XVII a. Daktaro disertacija, Vilnius, 2001, p. 56–58.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Prancūzijos Didžiosios armijos 21-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė saga

Prancūzijos Didžiosios armijos 21-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė saga

20260713

Tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus archeologijos rinkinyje saugomų sagų kolekcijos išsiskiria Prancūzijos imperijos Didžiosios armijos (pranc. Grande Armée) uniforminės sagos. Nors tai smulkūs aprangos elementai, jie tiesiogiai siejasi su Napoleono epocha. Iš viso šiai grupei priskiriama 15 sagų, priklausiusių 11 skirtingų Didžiosios armijos karinių vienetų.
Pristatoma saga yra apvali, plokščia, su ranteliu pakraštyje, pagaminta štampavimo būdu iš vario lydinio. Centre pavaizduoti skaitmenys 2 (arabiškas) ir I (romėniškas), juos juosia į vidų užlenktais galais augalo šakų vainikas su tašku viršuje. Reverse matyti keturgubos kilpelės, skirtos sagai prisiūti prie uniformos, žymės. Skaitmenys nurodo sagos priklausymą 21-ajam linijiniam pėstininkų pulkui.
21-asis linijinis pėstininkų pulkas (pranc. 21e Régiment d'infanterie de Ligne) laikomas vienu garbingiausių Prancūzijos kariuomenės dalinių, pasižymėjusių drąsa ir ištikimybe. Pulkas įkurtas 1589 metais.

 

Plačiau

Publikuota: 2015-10-12 Atnaujinta: 2015-10-12 07:20
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika