Medinių durų slenkstis

Aktualu iki 2015-10-18

XV a. pr.
Pušis
Steponavičienė D., Blaževičius P., Gendrėnas G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. II oficinos (dvariškių rūmų) 2003–2005 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 2006, inv. Nr. Md. 159
Restauravo Deimantė Baubaitė, Tomas Valatkevičius, rest. prot. Nr. 427/10047 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Vilniaus Žemutinėje pilyje 1987–2010 m. atkasta keliasdešimt įvairių XIV a. pab.–XV a. medinių pastatų liekanų. Tik keliuose jų pavyko nustatyti durų vietą. Taip yra todėl, kad įėjimo į senuosius medinius gyvenamuosius ir ūkinius pastatus vieta labai skyrėsi nuo dabartinės: durų slenkstis buvo ne grindų lygyje, o aukščiau, dažniausiai virš antro rentinio vainiko. Einant į vidų ar į išorę reikėdavo peržengti iki 0,5 m aukščio slenkstį. Durų dydį lėmė poreikis taupyti šilumą ir mažesnis nei dabar vidutinis gyventojų ūgis.

Durys buvo daromos iš trijų–penkių vertikalių 2,26,0 cm storio lentų, sujungtų dviem pleištinėmis trapecijos formos jungiamosiomis detalėmis. Jos buvo tvirtinamos šiek tiek įstrižai, kad durys išlaikytų savo formą. Viena iš kraštinių durų lentų buvo ilgesnė. Jos galuose – cilindro formos medinių durų vyriai – bėgūnai. Bėgūno galai buvo įstatomi į jam skirtas duobeles durų slenkstyje ir durų angos viršutiniame rąste arba viršutiniame staktos skersinyje.

Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijoje yra 2005 m. rastas keturkampio skerspjūvio sienojas, jo viršutinėje dalyje padaryta iškarta 88 cm pločio durims bei lizdas medinių durų vyriui – bėgūnui. Atlikus dendrochronologinius tyrimus, nustatyta, kad medis, iš kurio gamintas šis sienojas, kirstas 1413 metais.

Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Riaubienė E. Durys architektūroje. Mokomoji knyga, Vilnius, 2009, p. 90–91.
Tautavičius A. „Vilniaus Žemutinės pilies mediniai pastatai XIII–XIV amžiais“, in: Iš lietuvių kultūros istorijos, t. 4, Vilnius, 1964, p. 179–180.
Vainilaitis V. „XVI–XVII a. mediniai pastatai Lietuvos Respublikos prezidentūros rūmų teritorijoje pagal archeologijos tyrimų duomenis“, in: Kultūros paminklai, Nr. 7, 2000, p. 98–108.
Vainilaitis V. Mediniai pastatai ir sodybos Vilniuje XIII–XVII a. Daktaro disertacija, Vilnius, 2001, p. 56–58.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vaistinės indas albarelas

20241007

Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus ir jų aplinką rasta nemažai artefaktų, susijusių su sveikatos priežiūra bei gydymu. Tarp tokių radinių yra kelios dešimtys nedidelių molinių vaistų indelių.

Plačiau

Publikuota: 2015-10-12 Atnaujinta: 2015-10-12 07:20
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika