Medinių durų slenkstis

Konservuota sienojo dalis su išlikusia stakta
Aktualu iki 2015-10-18

XV a. pr.
Pušis
Steponavičienė D., Blaževičius P., Gendrėnas G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. II oficinos (dvariškių rūmų) 2003–2005 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 2006, inv. Nr. Md. 159
Restauravo Deimantė Baubaitė, Tomas Valatkevičius, rest. prot. Nr. 427/10047 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Vilniaus Žemutinėje pilyje 1987–2010 m. atkasta keliasdešimt įvairių XIV a. pab.–XV a. medinių pastatų liekanų. Tik keliuose jų pavyko nustatyti durų vietą. Taip yra todėl, kad įėjimo į senuosius medinius gyvenamuosius ir ūkinius pastatus vieta labai skyrėsi nuo dabartinės: durų slenkstis buvo ne grindų lygyje, o aukščiau, dažniausiai virš antro rentinio vainiko. Einant į vidų ar į išorę reikėdavo peržengti iki 0,5 m aukščio slenkstį. Durų dydį lėmė poreikis taupyti šilumą ir mažesnis nei dabar vidutinis gyventojų ūgis.

Durys buvo daromos iš trijų–penkių vertikalių 2,26,0 cm storio lentų, sujungtų dviem pleištinėmis trapecijos formos jungiamosiomis detalėmis. Jos buvo tvirtinamos šiek tiek įstrižai, kad durys išlaikytų savo formą. Viena iš kraštinių durų lentų buvo ilgesnė. Jos galuose – cilindro formos medinių durų vyriai – bėgūnai. Bėgūno galai buvo įstatomi į jam skirtas duobeles durų slenkstyje ir durų angos viršutiniame rąste arba viršutiniame staktos skersinyje.

Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijoje yra 2005 m. rastas keturkampio skerspjūvio sienojas, jo viršutinėje dalyje padaryta iškarta 88 cm pločio durims bei lizdas medinių durų vyriui – bėgūnui. Atlikus dendrochronologinius tyrimus, nustatyta, kad medis, iš kurio gamintas šis sienojas, kirstas 1413 metais.

Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Riaubienė E. Durys architektūroje. Mokomoji knyga, Vilnius, 2009, p. 90–91.
Tautavičius A. „Vilniaus Žemutinės pilies mediniai pastatai XIII–XIV amžiais“, in: Iš lietuvių kultūros istorijos, t. 4, Vilnius, 1964, p. 179–180.
Vainilaitis V. „XVI–XVII a. mediniai pastatai Lietuvos Respublikos prezidentūros rūmų teritorijoje pagal archeologijos tyrimų duomenis“, in: Kultūros paminklai, Nr. 7, 2000, p. 98–108.
Vainilaitis V. Mediniai pastatai ir sodybos Vilniuje XIII–XVII a. Daktaro disertacija, Vilnius, 2001, p. 56–58.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Textus septem Tractatuum Petri Hispani per tractatus et capitula distinctus, in quibus succincte breviterque inquiruntur ea, que in libris logicalibus Aristotelis diffusius tractantur“

Knyga „Textus septem Tractatuum Petri Hispani per tractatus et capitula distinctus, in quibus succincte breviterque inquiruntur ea, que in libris logicalibus Aristotelis diffusius tractantur“

20260302

Tai knyga „Septynių traktatų Petro Ispano tekstas, suskirstytas į veikalus ir skyrius, kuriuose glaustai ir trumpai nagrinėjami dalykai, išsamiau aptariami Aristotelio logikos knygose“.
XIII a. viduryje pasirodė Petro Ispano logikos veikalas „Tractatus“ (liet. „Traktatas“), vėliau leistas pavadinimu „Summulae Logicales“ (liet. „Logikos santraukos“). Tai klasikinis Europoje cirkuliavęs logikos vadovėlis, keliems šimtmečiams tapęs pagrindine šios disciplinos mokomąja medžiaga Europos universitetuose ir padėjęs logikos bei semiotikos studijų pagrindus. Daugybė šio veikalo variantų buvo išleista iki XVI a. pabaigos, esama daugiau nei 200 jo leidimų. 

 

Plačiau

Publikuota: 2015-10-12 Atnaujinta: 2015-10-12 07:20
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika