Dubuo
Aktualu iki 2015-10-11

XIV a. pab. – XV a. pr.
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso prieigų 2003 m. tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 4808.

Atliekant archeologinius tyrimus rasta nemažai raugo technika apdirbtų keramikos šukių, iš kurių susidėjo keletas paprastų formų indų, tarp jų ir dubenų. Viduramžiais dubenys pagal dydį ir formą būdavo naudojami įvairioms reikmėms: maži ir gilūs – gėrimams, nedideli – kaip lėkštės, dideli ir plokšti maistui ant stalo tiekti, dideli ir gilūs – maistui gaminti ir laikyti. Kai kurių indų angokraščiai dekoruoti kukliu bangelės elementu, greičiausiai pasitelkiant pagaliuką arba kitą nesudėtingą priemonę.

Šių indų išskirtinis bruožas – jų paviršius nusėtas įvairiausios konfigūracijos dėmelėmis. Toks savitas, nepakartojamas ornamentas atsiranda, kai išdegti, dar karšti indai išimami iš krosnies ir merkiami į paruoštą raugą. Raugo purslai kunkuliuodami nuo karščio prikepa ir suanglėję ant paviršiaus išlieka visam laikui. Raugui užmaišyti dažniausiai būdavo naudojami ruginiai, kvietiniai miltai, taip pat kopūstai, burokėliai arba žirniai. Tokia technika apdirbti indai nepraleidžia vandens. Manoma, kad raugo keramika būdavo degama duonkepėje krosnyje.

Raugo technika laikoma archajiška ikiglazūrine technika, ja indai būdavo apdirbami iki XVI a. I pusės, kai Vilniaus puodininkų dirbtuvėse įsivyravo naujos technologijos – atsirado glazūruota žiesta keramika.

https://www.youtube.com/watch?v=4fjBezu9cPY

Medžiagą parengė Deimantė Baubaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Poškienė J. „Trakų pilių ir miesto viduramžių keramika“, in: Miestų praeitis, redaktorius ir sudarytojas G. Vaitkevičius, Vilnius, 2004, p. 154, 161.
Strazdas D. Vilniaus gotikos ir renesanso keramika, Vilnius, 2011, p. 15–16.
Vaitkevičius G. „Puodininkystės profesionalizacija XIV–XVII a. Vilniuje“, in: Miestų praeitis, redaktorius ir sudarytojas G. Vaitkevičius, Vilnius, 2004, p. 192–193.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2015-10-05 Atnaujinta: 2015-10-02 11:29
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika