XIV a. pab. – XV a. pr.
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso prieigų 2003 m. tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 4808.
Atliekant archeologinius tyrimus rasta nemažai raugo technika apdirbtų keramikos šukių, iš kurių susidėjo keletas paprastų formų indų, tarp jų ir dubenų. Viduramžiais dubenys pagal dydį ir formą būdavo naudojami įvairioms reikmėms: maži ir gilūs – gėrimams, nedideli – kaip lėkštės, dideli ir plokšti maistui ant stalo tiekti, dideli ir gilūs – maistui gaminti ir laikyti. Kai kurių indų angokraščiai dekoruoti kukliu bangelės elementu, greičiausiai pasitelkiant pagaliuką arba kitą nesudėtingą priemonę.
Šių indų išskirtinis bruožas – jų paviršius nusėtas įvairiausios konfigūracijos dėmelėmis. Toks savitas, nepakartojamas ornamentas atsiranda, kai išdegti, dar karšti indai išimami iš krosnies ir merkiami į paruoštą raugą. Raugo purslai kunkuliuodami nuo karščio prikepa ir suanglėję ant paviršiaus išlieka visam laikui. Raugui užmaišyti dažniausiai būdavo naudojami ruginiai, kvietiniai miltai, taip pat kopūstai, burokėliai arba žirniai. Tokia technika apdirbti indai nepraleidžia vandens. Manoma, kad raugo keramika būdavo degama duonkepėje krosnyje.
Raugo technika laikoma archajiška ikiglazūrine technika, ja indai būdavo apdirbami iki XVI a. I pusės, kai Vilniaus puodininkų dirbtuvėse įsivyravo naujos technologijos – atsirado glazūruota žiesta keramika.
https://www.youtube.com/watch?v=4fjBezu9cPY
Medžiagą parengė Deimantė Baubaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Poškienė J. „Trakų pilių ir miesto viduramžių keramika“, in: Miestų praeitis, redaktorius ir sudarytojas G. Vaitkevičius, Vilnius, 2004, p. 154, 161.
Strazdas D. Vilniaus gotikos ir renesanso keramika, Vilnius, 2011, p. 15–16.
Vaitkevičius G. „Puodininkystės profesionalizacija XIV–XVII a. Vilniuje“, in: Miestų praeitis, redaktorius ir sudarytojas G. Vaitkevičius, Vilnius, 2004, p. 192–193.
