XIV–XV a.
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1995 m. archeologiniai tyrimai, radinio inv. Nr. 1045b.
Masverkas – ažūrinis ornamentas, kuriuo būdavo puošiami langai, vartų portalai, nišos, baliustrados ir kitos atitvarinės konstrukcijos. Būdingas gotikos ir neogotikos architektūrai. Dažniausiai masverkas būdavo kalamas iš akmens arba mūrijamas iš profilinių plytų, rečiau liejamas iš molio ar kitų medžiagų. Pagal ornamento pobūdį masverkas gali būti: 1) geometrinis – paprastų geometrinių formų (trikampių, apskritimų, tiesių linijų) arba daugialapių masverkas; 2) susikertančių linijų masverkas – lenktos ir tiesios kylančios linijos išsišakodamos ir susikryžiuodamos sudaro Y raidės formos ornamentą; 3) kreivalinijinis masverkas – ornamentą sudaro lenktos linijos; 4) tinkliškasis masverkas – daug vienodos geometrinės formos kiaurymių sudaro tinklo akučių raštą; 5) statmeniškasis masverkas (būdingas vėlyvajai anglų Gotikai) – tiesios statmenos linijos susikirsdamos sudaro pasikartojančių vertikalių stačiakampių ornamentą; 6) Kento masverkas – lapo pavidalo ornamentai, atskirti spygliais arba išsišakojusiais smaigaliais.
Lietuvoje masverkais dekoruotų langų dažniausiai aptinkama bažnyčiose: Vilniaus Šv. Onos bažnyčios pagrindinio ir šoninių fasadų langai; Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios pagrindinio fasado langas ir abipus jo esančios nišos, šios bažnyčios varpinės nišos; Kauno Šv. Mikalojaus (Benediktinių) bažnyčios apsidės langai; Kauno Šv. Jurgio (Bernardinų) bažnyčios šoniniai fasadai; Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos langai ir kt. Langų puošyba masverkais buvo paplitusi neogotikos architektūroje. Dauguma Lietuvos neogotikinių bažnyčių ir kitų statinių, statytų XIX a. pab. – XX a. pr., turi masverkais dekoruotų langų, pvz., Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, Veprių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, Lentvario dvaras ir kt.
Pirmo mažojo Vilniaus Žemutinės pilies gynybinio aptvaro šiaurės vakarų kampe stovėjo aštuoniasienis bokštas, statytas XIII a. pab. – XIV a. pradžioje. Tai donžono tipo statinys – jis buvo ne tik gynybinis, bet ir gyvenamasis, čia galėjo būti ir didžiųjų kunigaikščių būstinė. Apatiniai bokšto aukštai, susisiekiantys su aptvaro šaulių galerijomis, buvo skirti gynybos tikslams, turėjo šaudymo angas. Viršutiniai aukštai buvo gyvenamieji. Ne kartą rekonstruotas bokštas nugriautas XVI a. vid., statant renesansinę Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų dalį. Tyrinėjant šį bokštą, rastas masverko fragmentas, lietas iš tamsaus rudo molio. Jo lenkimo išorinis spindulys yra 27–28 cm. Penki tokie fragmentai sudarė apie 56 cm skersmens rozetę, puošusią viršutinę geometrinio masverko dalį. Lango plotis buvęs apie 1,2 m. Masverkais dekoruoti langai būdavo viršutiniuose gyvenamuosiuose aukštuose. Ažūriniais ornamentais puošti ne tik langai, bet ir nišos. Rastasis fragmentas gali būti ir viršutinių gyvenamųjų aukštų nišų puošybos dalis.
Medžiagą parengė Rasa Abramauskienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Brėžinio autorė Rasa Abramauskienė
Panaudota literatūra:
Harris C. M. Iliustruotas architektūros istorijos žodynas anglų–lietuvių kalbomis, Vilnius, 2007.
Kitkauskas N. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2009.
Kitkauskienė L., Kitkauskas N. Anglų–lietuvių kalbų aiškinamasis architektūros žodynas, Vilnius, 2004.
Lietuvos architektūros istorija. Nuo seniausių laikų iki XVII a. vid., t. 1, red. J. Minkevičius, Vilnius, 1987.