
XIV a. pab. – XV a.
Tinkas, polichrominė tapyba
Fragmento dydis 12,8 x 10,3 cm
Raškauskas V., Stankevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos tyrimai 1987 m., radinio inv. Nr. 1.
Freskos fragmento cheminius ir stratigrafinius dažų sluoksnių tyrimus atliko chemikė-restauravimo technologė Erika Kielė (Kultūros paveldo centro Informacijos skyriaus Detaliųjų tyrimų poskyris)
Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje, ankstyvųjų mūrinių pastatų aplinkoje tarp kitų XIV a. pab. – XV a. datuojamų radinių aptikta ir nedidelių tinko su tapybos žymėmis fragmentų. Viename jų, rastame šalia Ankstyvosios mūrinės pilies šiaurinės gynybinės sienos, vaizduojama ranka.
Naudotos kelios spalvos: raudona, juoda, žalia, geltona, ruda ir balta. Atlikus cheminius ir stratigrafinius dažų sluoksnių tyrimus, nustatyta, kad mėginius dengė 3–4 dažų sluoksniai. Visų sluoksnių rišamoji medžiaga – baltyminės kilmės klijai. Visuose mėginiuose pirmasis dažų sluoksnis baltos spalvos, kiti sluoksniai yra su dažų pigmentais. Geltonai spalvai išgauti panaudota geltona ochra, juodai – juodas anglingas pigmentas, ryškiai raudonai – raudona ochra ir cinoberis, šviesiai žaliai – žalias pigmentas geležies pagrindu, geltona ochra.
Iš šio nedidelio fragmento sunku spręsti apie buvusį siužetą bei tapybos stilių. Ankstyvosios sieninės tapybos pavyzdžių yra išlikę Vilniaus katedros kriptoje (XIV a. pab.), Trakų parapinėje bažnyčioje (XV a. pr.). Iš XIX a. pab. piešinių bei nuotraukų žinome apie Trakų Salos pilies patalpų sienų tapybą. Iš šių pavyzdžių galima susidaryti vaizdą, kad XIV a. pab. ir XV a. pr. mūriniuose gotikiniuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės statiniuose sienos buvo puošiamos bizantinės tradicijos sienų tapyba.
Apie tai, kad Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila bizantinės tradicijos meną vertino labiau negu vakarietiškąjį ir todėl paliepė savo miegamąjį Vavelio karališkojoje pilyje (Krokuva, Lenkija) ir keletą svarbių katalikų bažnyčių papuošti „graikų stiliaus“ tapyba (more graecorum), mini ir Jonas Dlugošas (Jan Długosz). Geriausiai iš Jogailos fundacijų išliko 1415–1418 m. meistrui Andriui vadovaujant gausiai freskomis ištapyta Liublino (Lenkija) pilies Švč. Trejybės koplyčia.
Besimeldžiantis Jogaila – Liublino Švč. Trejybės koplyčios freska
Trakų parapinėje bažnyčioje atidengti XV a. sienų tapybos fragmentai:
http://www.trakubaznycia.lt/foto/02-08_freskos03_ks_d.jpg
http://www.trakubaznycia.lt/foto/02-08_freskos02_ks_d.jpg
Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra
Mickūnaitė G. „Bažnyčia ir pilis XV amžiaus Trakų miestovaizdyje: bizantinės sienų tapybos ir bažnyčios architektūros interpretacija“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 65–66: Lietuvos kultūros karališkasis dėmuo: įvaizdžiai, simboliai, reliktai, sudarė J. Liškevičienė, G. Surdokaitė, Vilnius, 2012, p. 65–66.
Mickūnaitė G. „Bizantija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: įtakos, skoliniai, idėjos (Trakų Salos pilies rūmų sieninė tapyba ir „Vytauto pagyrimas“)“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 25: Paveikslas ir knyga. LDK dailės tyrimai ir šaltiniai, sudarė T. Račiūnaitė, Vilnius, 2002, p. 9–36.