Freskos fragmentas

Aktualu iki 2015-11-08

XIV a. pab. – XV a.
Tinkas, polichrominė tapyba
Fragmento dydis 12,8 x 10,3 cm
Raškauskas V., Stankevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos tyrimai 1987 m., radinio inv. Nr. 1.
Freskos fragmento cheminius ir stratigrafinius dažų sluoksnių tyrimus atliko chemikė-restauravimo technologė Erika Kielė (Kultūros paveldo centro Informacijos skyriaus Detaliųjų tyrimų poskyris)

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje, ankstyvųjų mūrinių pastatų aplinkoje tarp kitų XIV a. pab. – XV a. datuojamų radinių aptikta ir nedidelių tinko su tapybos žymėmis fragmentų. Viename jų, rastame šalia Ankstyvosios mūrinės pilies šiaurinės gynybinės sienos, vaizduojama ranka.

Naudotos kelios spalvos: raudona, juoda, žalia, geltona, ruda ir balta. Atlikus cheminius ir stratigrafinius dažų sluoksnių tyrimus, nustatyta, kad mėginius dengė 3–4 dažų sluoksniai. Visų sluoksnių rišamoji medžiaga – baltyminės kilmės klijai. Visuose mėginiuose pirmasis dažų sluoksnis baltos spalvos, kiti sluoksniai yra su dažų pigmentais. Geltonai spalvai išgauti panaudota geltona ochra, juodai – juodas anglingas pigmentas, ryškiai raudonai – raudona ochra ir cinoberis, šviesiai žaliai – žalias pigmentas geležies pagrindu, geltona ochra.

Iš šio nedidelio fragmento sunku spręsti apie buvusį siužetą bei tapybos stilių. Ankstyvosios sieninės tapybos pavyzdžių yra išlikę Vilniaus katedros kriptoje (XIV a. pab.), Trakų parapinėje bažnyčioje (XV a. pr.). Iš XIX a. pab. piešinių bei nuotraukų žinome apie Trakų Salos pilies patalpų sienų tapybą. Iš šių pavyzdžių galima susidaryti vaizdą, kad XIV a. pab. ir XV a. pr. mūriniuose gotikiniuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės statiniuose sienos buvo puošiamos bizantinės tradicijos sienų tapyba.

Apie tai, kad Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila bizantinės tradicijos meną vertino labiau negu vakarietiškąjį ir todėl paliepė savo miegamąjį Vavelio karališkojoje pilyje (Krokuva, Lenkija) ir keletą svarbių katalikų bažnyčių papuošti „graikų stiliaus“ tapyba (more graecorum), mini ir Jonas Dlugošas (Jan Długosz). Geriausiai iš Jogailos fundacijų išliko 1415–1418 m. meistrui Andriui vadovaujant gausiai freskomis ištapyta Liublino (Lenkija) pilies Švč. Trejybės koplyčia.

Besimeldžiantis Jogaila – Liublino Švč. Trejybės koplyčios freska

Vilniaus katedros kriptos freska, vaizduojanti Nukryžiuotąjį su Švč. Mergele Marija ir šv. evangelistu Jonu, XIV a. pab.

Trakų Salos pilies rūmų sienų tapyba – Didžioji menė, centrinė niša, Stanislovas Filibertas Fleris (Stanislaw Filibert Fleury), 1888 m.

Trakų Salos pilies freskų likučiai 1822 m. Vincento Smakausko piešiniuose
In: Smokowski W. „Wspomnienie Trok w 1822 r.“, in: Atheneum, t. 5, Wilno, 1841, p. 157–181

Trakų parapinėje bažnyčioje atidengti XV a. sienų tapybos fragmentai:
http://www.trakubaznycia.lt/foto/02-08_freskos03_ks_d.jpg
http://www.trakubaznycia.lt/foto/02-08_freskos02_ks_d.jpg

Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Mickūnaitė G. „Bažnyčia ir pilis XV amžiaus Trakų miestovaizdyje: bizantinės sienų tapybos ir bažnyčios architektūros interpretacija“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 65–66: Lietuvos kultūros karališkasis dėmuo: įvaizdžiai, simboliai, reliktai, sudarė J. Liškevičienė, G. Surdokaitė, Vilnius, 2012, p. 65–66.
Mickūnaitė G. „Bizantija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: įtakos, skoliniai, idėjos (Trakų Salos pilies rūmų sieninė tapyba ir „Vytauto pagyrimas“)“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 25: Paveikslas ir knyga. LDK dailės tyrimai ir šaltiniai, sudarė T. Račiūnaitė, Vilnius, 2002, p. 9–36.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kirvis

20250217

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies ir vėliau Valdovų rūmų teritorijoje aptikta įvairių tipų kirvių iš skirtingų laikotarpių. Iki šiol mokslininkų diskusijos dėl tam tikrų kirvių tipų paskirties išlieka aktyvios ir nevienareikšmės. Tyrėjai nesutaria, kiek iš šių kirvių buvo pritaikyti kasdieniams darbams, o kiek jų buvo naudojami kaip ginklai mūšyje. Tik atidžiai išnagrinėjus kiekvieno kirvio konstrukciją, svorį, dydį bei kitus techninius duomenis, galima gana aiškiai atskirti kirvius, kurie buvo skirti tik darbui, nuo sukurtų kovai. Taip pat negalima atmesti galimybės, kad kai kurie kirviai buvo universalūs – jie galėjo tarnauti tiek kaip darbo įrankiai, tiek ir kaip ginklai.

 

Plačiau

Publikuota: 2015-11-02 Atnaujinta: 2025-01-21 17:35
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika